Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Lietuvos muitinės nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
MKT dar 2023 metų pabaigoje buvo pradėtas projektas – sukurti dirbtinio intelekto įrankį, gebantį analizuoti rentgeno vaizdus ir padėti pareigūnams aptikti kontrabandą geležinkelio transporte.
MKT pareigūnai jį pavadino DIRVA (Dirbtinis Intelektas Rentgeno Vaizdų Analizei). Šiandien muitinės dirbtinio intelekto algoritmai jau veikia bandomojoje aplinkoje, analizuodami dviejų skirtingų tipų traukinių vagonų vaizdus. DIRVA tobulinama toliau, kad gebėtų vertinti ir kitų tipų vagonų rentgeno vaizdus.
Muitininkai planuoja šį įrankį gerinti ir naudoti dar ilgai, o perspektyvoje – pritaikyti ir automobilių patikrai.
„Kiekvienas traukinio sąstatas turi apie 80 vagonų, jo rentgeno vaizdų peržiūrai mes turime tik pusvalandį, – pranešime cituojamas MKT Rizikos valdymo skyriaus viršininkė Ilona Rožėnienė. – Per parą šitaip tenka peržvelgti iki 300 vagonų. Muitinė rengiasi įsigyti naujas rentgeno kontrolės sistemas, tad analitinio darbo apimtys tik didės“.
Pasak MKT, vienas svarbiausių DIRVA darbų – aiškiai identifikuoti vagono numerį, kad būtų žinoma, kurį būtent vagoną, kilus įtarimui, atkabinti patikrinimui. Antram etape nustatomas vagono tipas, kad sistema tinkamai parinktų jo patikros algoritmą. Trečiojo etapo metu įvertinama rentgeno nuotraukos kokybė ir tikimybė, jog šiame konkrečiame vagone gali būti kas nors paslėpta.
Pasak muitinės, kuriama priemonė nėra paprasčiausias vaizdo atpažinimo ir įvertinimo įrankis.
Teigiama, kad kol kas DIRVA trūksta patirties, kuri įgyjama tik išanalizavus milijonus įprastų atvaizdų, tad bendradarbiaujama ir su kitų valstybių kolegomis, tačiau atvaizdų vis vien trūksta.
Projekto darbų metu paaiškėjo, kad kiekvienam traukinio vagono tipui teks sukurti po atskirą algoritmą, nes kitaip DI skirtumus tarp vagonų traktuoja kaip rizikos faktorių, įtartinus nukrypimus nuo normos, tad teko kiekvienam vagonų tipui, o jų yra penki, kurti po atskirą algoritmą.
Lietuvos muitinės pareigūnai projekto metu DI nesyk egzaminavo, kai DIRVA įvertinimui, tarp daugelio kitų vaizdų, būdavo įterpiamos nuotraukos su žinomais kontrabandos atvejais, visus šiuos testus programa įveikė sėkmingai.
Pasak muitinės, didžiausia DIRVA nauda – žmonių išvadavimas nuo rutininio, monotoniško darbo.
„Vien tai, kad iš viso sąstato DI mums sugebės atrinkti kokius penkis įtartinus vagonus, labai padės pareigūnams“, – sako I. Rožėnienė.
Pasak muitinės, DI ateityje gebės kaupti ir analizuoti ne tik vaizdą, bet ir visos patikrinimo procedūros eigą – žmonių veiksmų, jų sekos, trukmės informaciją. Tai irgi turės didžiulę įtaką patikros tobulinimui.
Kol kas DIRVA tebėra vystymosi stadijoje, tikimasi, kad Lietuvos muitinėje šis DI bus aktyviai naudojamas dar apie 12 metų.
DIRVA kūrimas vyksta kaip projekto „Muitinės rizikos valdymo modernizavimas“, kurį įgyvendina IT paslaugų įmonių grupė „Novian System“.
DIRVA kūrimo darbai vyks iki šių metų pabaigos, jie finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Darbai iš viso kainuos 2,231 mln. eurų.