Pirmasis maisto atliekų rūšiavimo mėnuo: 80 procentų rūšiuojančiųjų vilniečių tai daro tinkamai

Vilnius

S. Žiūros nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Vilniaus miesto savivaldybės inf.

290436

Vilniuje jau beveik mėnesį galioja nauja atliekų rūšiavimo tvarka, kai maisto atliekas sostinės gyventojai skatinami rūšiuoti atskirai oranžiniuose maišeliuose. Tam skirtas priemones – maišelius ir specialias talpas, kurios nuo gruodžio vilniečiams dalijamos be papildomo mokesčio – iki šiol jau atsiėmė daugiau nei 80 tūkst. Vilniaus namų ūkių. Naujausiai surinktų atliekų tyrimai rodo, kad net 80 proc. maisto atliekas rūšiuojančių gyventojų tą daro pavyzdingai.

Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką maisto atliekas sostinės gyventojai kviečiami kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose, kuriuos tvirtai užrišus reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Vėliau šios atliekos Vilniaus MBA (mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose) atskiriamos nuo kitų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai perdirbami.

Maisto atliekų rūšiavimui skirtos priemonės gyventojams pradėtos dalinti įvairiose Vilniaus vietose nuo praėjusių metų gruodžio 11 d. „Vilniečių aktyvumas atsiimant maisto atliekų rūšiavimui skirtas priemones viršijo lūkesčius – didelius srautus fiksavome tiek savivaldybėje, seniūnijose ir Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tiek mobiliuose dalinimo punktuose šalia prekybos centrų. Per kiek daugiau nei mėnesį iš viso išdalinta apytikriai 80 tūkst. maisto rūšiavimo priemonių rinkinių. Tai reiškia, kad jas atsiėmė maždaug 28 proc. visų Vilniaus namų ūkių“, – pasakoja VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Anot jo, nespėję rūšiavimo priemonių atsiimti ar maišelius jau išnaudoję vilniečiai tą ir toliau galės be papildomo mokesčio padaryti įvairiose Vilniaus vietose, kurių nuolat atnaujinamas sąrašas skelbiamas specialioje interneto svetainėje atliekuetiketas.lt. Be to, prekybą oranžiniais maišeliais jau netrukus planuoja pradėti ir didieji prekybos tinklai.

80 proc. rūšiuoja tinkamai

Sausį atlikti pirminiai į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginį atvežtų Vilniuje surinktų maisto atliekų sudėties tyrimai atskleidė, kad sostinės gyventojai noriai ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas ir daugelis tą daro teisingai. Bendras tyrimų metu patikrintų mišrių komunalinių atliekų (MKA) kiekis iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių viršijo 11,5 tonas, jose rasti oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis sudarė 2,1 proc. bendro MKA svorio.

„Įprastai maisto atliekos sudaro apie 25 proc. (~2,9 t.) bendro MKA kiekio, todėl skaičiuojame, kad jau sausio pradžioje apytikriai dešimtadalis visų maisto atliekų Vilniuje buvo išrūšiuotos į oranžinius maišelius. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, jog apie 50 proc. maišelius ir talpas atsiėmusių vilniečių iškart ėmėsi rūšiuoti pagal naująją tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad naujiems įpročiams susiformuoti reikia laiko – tai labai pozityvus rodiklis“, – sako VAATC direktorius.

Nors didelis gyventojų aktyvumas džiugina, visgi atlikti tyrimai rodo, kad dalis žmonių atskirdami maisto atliekas kol kas daro klaidų. Bendras išanalizuotų oranžinių maišelių užterštumas kitomis atliekomis siekė apie 20 proc. Tirtuose maišeliuose daugiausia rasta plastiko ir popieriaus priemaišų, kurias reikia mesti į atskirus tam skirtus konteinerius. Visgi, vidutiniškai, daugiau nei 80 proc. sostinės gyventojų rūšiuoja tinkamai.

Dažniausia klaida – maisto atliekų išmetimas su visa pakuote

„Pradėjus galioti naujajai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai nuolat sulaukiame klausimų iš gyventojų, kaip tą daryti teisingai. Tinkamai rūšiuoti daugeliu atveju padės atsakymas į du klausimus. Pirma, ar atliekos susidarė jūsų virtuvėje, antra – ar jos yra organinės kilmės, biologiškai yrančios. Jei atsakymai į abu šiuos klausimus teigiami – veikiausiai tai maisto atliekos“, – paaiškina T. Vaitkevičius.

Anot jo, tarp dažniausiai daromų klaidų – maisto atliekų išmetimas su visa pakuote. Tokiu atveju netinkamą vartoti maistą svarbu pirmiausia išimti iš pakuotės ir tik tuomet išmesti į oranžinį maišelį. Gyventojai taip pat neturėtų mesti skysto maisto bei virtuvinių kempinėlių bei šluosčių.

VAATC primena, kad į maisto atliekų maišelius galima mesti visas organinės kilmės maisto (virtuvės) atliekas – vaisių bei daržovių lupenas, žieves, graužtukus, vartoti nebetinkamus maisto likučius, kavos ir arbatos tirščius, arbatos pakelius, virtuvėje naudotus popierinius rankšluosčius ir servetėles, kambarinius augalus ir jų dalis, vartoti nebetinkamus maisto papildus bei kitas organinės kilmės ar maisto bioskaidžias atliekas. Visas šias maisto atliekas reikia sudėti į oranžinį maišelį ir tvirtai užrišus išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt