Vytauto Valiušio keramikos muziejuje – Rimos Leipuvienės paroda „Kiti laikai“

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

235077

Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose nuo birželio ketvirtos dienos veikia vilnietės Rimos Leipuvienės paroda „Kiti laikai“, kurioje keramikė pristato 2022 metais sukurtus darbus ir ciklo „Vieneri metai“ kūrinius. Asmeninę istoriją pasakojantis ciklas palietė asmenines ir universalias bendražmogiškas patirtis ir įžvalgas, kurios ir pasikeitus istorinėms aplinkybėms liko aktualios.

Foto galerija:

Kūriniai tarsi pirmapradė katastrofas, kataklizmus ir atsitiktinumus pergyvenanti medžiaga iš kurios susiformuos planeta, kurioje lėtai labai lėtai kursis gyvybė ir atsiras žmogus.

Laiko trukmė priklauso nuo mūsų idėjų.

Erdvės dydis – nuo mūsų nuostatų.

To, kurio protas be nerimo,

diena truks ilgiau nei tūkstantmetį.

To, kurio širdis didelė,

mažas kambarys yra erdvė tarp žemės ir dangaus.

Kurdama darbus atsigręžiu giliai į save – kalba autorė - analizuoju savo patirtis, jausmus santykyje su laiku, nuolatiniu kitimu, artimaisiais žmonėmis, siekiais ir svajonėmis. Paliečiu būties trapumo, laikinumo, naujos pradžios, išsipildymo temas. Mane ypač jaudina laiko tėkmės poveikis žmogaus būčiai, egzistencinė šio reiškinio analizė, keramikoje galvoju apie aukščiau minėtą gyvenimo tarpsnį, kaip apie neišsemiamos kūrybinės potencijos kupiną vidinę erdvę.

Kuriant vadovaujuosi intuicija, spontaniškumu, teikiu prioritetą ir svarbą pačiai medžiagai – šamotui, atsižvelgiu į Rytų keramikos tradicijų estetikos principus (tuštumos, harmonijos, pusiausvyros pažeidimo, natūralumo artimai susijusio su paprastumu ir kt.). Slėpiningai gimusios formos ir kūriniai teikia labai daug pasitenkinimo. Tinkamą natūralumą, kaip vertybės išraišką, darbuose aš vertinu tuomet, kai kūrinys atrodo mažai arba lyg visai nepaliestas žmogaus rankos, svarbu, kad keramikos kūrinys atrodytų „neužkankintas“ arba pernelyg nenugludintas, nenušvarintas.

Rimos Leipuvienės keramika pasakoja jaunos moters istoriją, ji kalba apie sulėtėjusią gyvenimo tėkmę, įsiklausymą į naują aplinką ir savo pojūčius, kasdienybės rutiną, apmąstymus apie gyvenimą, meilę, pasiaukojimą – rašo menotyrininkė Lilijana Šatavičiūtė – Natalevičienė. Ji aplinkos stebėtoja, kontempliuotoja, menininkė, išliejusi susikaupusias mintis ir emocijas. Menininkės kelias į dailę – nedažnas Lietuvoje. Ji pateko į šią sritį ne iš akademinio pasaulio, vedama vidinio poreikio kurti. Keramikos pagrindus gavusi Gvido Raudoniaus studijoje, lankė keramikos seminarus ir simpoziumus, taikė japono Sozo Mišikawos pamėgtą techniką: vientiso molio gabalą žiedimo metu persukdama, skaidydama įstrižomis ir horizontaliomis įpjovomis, kuriančiomis asimetrinę, nežymiai pakrypusią formą, spiralinio judesio regimybę. Šiurkščių paviršių plastika pasižymėjo rūsčiu didingumu, turėjo panašumų su gamtos dariniais – pasvirusiais kelmais, suskeldėjusios žemės ar uolienos paviršiais.

Paroda veiks iki liepos devintos dienos, eksponuojamus kūrinius galima įsigyti, pinigus autorė paaukos Ukrainos kovą remiančiai „Blue Yellow“ organizacijai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt