Pirmą kartą istorijoje į Lietuvą atkeliavo antikinis eksponatas iš Graikijos – geriausiai išlikusi Aristotelio skulptūra

Vilnius

Vytauto Abramausko nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

60478

Į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Akropolio muziejaus (Atėnai, Graikija) atkeliavo autentiškas antikinis didžiojo filosofo Aristotelio marmurinis biustas, rastas per 2005 m. archeologinius kasinėjimus šalia Akropolio muziejaus buvusioje Antikos laikotarpio viloje. Integruota į Valdovų rūmų atkurtų istorinių interjerų ekspoziciją, ši 1 mln. eurų įkainota unikali vertybė bus pristatyta tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“, kuri bus atidaryta jau šį penktadienį, lapkričio 16 dieną.

„Ši tarptautinė paroda – tai Graikijos Respublikos dovana valstybingumo atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai, o kartu – neeilinis įvykis, prie kurio vyksmo daug prisidėjo Graikijos Respublikos ambasada Vilniuje. Už šią gražią iniciatyvą ir dovaną nuoširdžiai dėkojame Graikijos ambasadorei Lietuvoje dr. Vassiliki Dicopoulou. Džiaugiamės, kad mūsų lankytojai turės išskirtinę galimybę pamatyti didžio Antikos filosofo, vieno garsiausių Vakarų pasaulio mąstytojų ir svarbiausių europinės civilizacijos ir filosofinės sistemos kūrėjų, Aleksandro Makedoniečio mokytojo atvaizdą ir priartėti prie antikinės kultūros ištakų. Ji padarė lemtingą įtaką ir krikščioniškosios Europos, ir mūsų valstybės bei visuomenės gyvenimui, kultūros raidai, mokslui ir švietimui“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Vos prieš keliolika metų rastas marmurinis didžiojo filosofo Aristotelio biustas buvo aptiktas šalia Partenono, prie pagrindinio įėjimo į prabangią vėlyvosios Antikos laikotarpio vilą. Iš viso yra žinoma keliolika marmurinių Aristotelio biustų, tačiau šis yra geriausiai išlikęs jo atvaizdas, vienintelis rastas neaptrupėjęs ir su nenuskelta nosimi. Jis datuojamas I a. po Kr., yra hermos formos (keturkampis, į apačią siaurėjantis akmeninis postamentas su skulptūriniu portretu). Archeologinių kasinėjimų vietoje kartu su šiuo buvo rasti dar du marmuriniai biustai, vienas jų, kaip manoma, vaizduoja romėnų imperatorių Adrianą.

Iki šiol šis Aristotelio biustas nebuvo išvežtas už Graikijos Respublikos ribų ir paties Akropolio muziejaus lankytojams pirmą kartą parodytas vos prieš ketverius metus per 2014 m. rugsėjo 26–28 d. vykusius renginius, skirtus paminėti Europos paveldo dienas ir Pasaulio turizmo dieną. Dabar ši skulptūra laikoma viena vertingiausių Akropolio muziejuje, kuris kitais metais – kaip ir Valdovų rūmų muziejus – minės savo veiklos dešimtmetį.

„Šia tarptautine paroda Graikijos Respublika sveikina Lietuvos Respubliką šimtmečio proga, taip pat žymi reikšmingą kultūrinio bendradarbiavimo pradžią, kurią vainikuoja ir tarp dviejų svarbiausių abiejų valstybių muziejinių institucijų užsimezgusi draugystė. Pirmą kartą istorijoje antikinis eksponatas iš Graikijos bus eksponuojamas Lietuvoje, ir mes didžiuojamės turėdami garbės prisidėti prie šio ypatingo istorinio įvykio“, – sako Graikijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė dr. Vassiliki Dicopoulou.

Šią tarptautinę parodą lydės ir plati mokslinė bei kultūrinė programa, ją pradės Akropolio muziejaus direktorius prof. dr. Dimitrios Pandermalis, per 2018 m. lapkričio 16 d. vyksiantį parodos atidarymą skaitysiantis pranešimą anglų kalba „Akropolio muziejus. Po dešimties metų“.

Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) gimė mažame Stageiros mieste, esančiame Chalkidikės pusiasalyje (Šiaurės Graikija). Būdamas septyniolikos metų atvyko į Atėnus, ten studijavo Platono akademijoje. Po mokytojo mirties jis paliko miestą ir po kurio laiko Makedonijoje įsikūrusiuose karališkuosiuose Pilypo II rūmuose ėmė mokyti jaunąjį Aleksandrą Didįjį. 335 m. pr. Kr. Aristotelis grįžo į Atėnus ir viename iš miesto viešųjų gimnasijų (pastatas su didžiuliu kiemu, salėmis ir maudyklėmis, kur lavinosi gimnasijo mokiniai) įkūrė savo filosofijos mokyklą – Likėjų (arba peripatetinę mokyklą). Jo darbai sulaukė neblėstančios pasaulinės šlovės. Didžiojo intelektualo pasiekimai filosofijos ir mokslo srityje tapo Vakarų pasaulio mokslo pamatu.

Aristotelio filosofija Lietuvoje plito iš pradžių bažnytinėse ir vienuolijų mokyklose. Svarbus impulsas jos sklaidai buvo Renesanso humanistinė kultūra. Šios kultūros židiniai buvo ir valdovo bei diduomenės dvarai. Kaip žinoma, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1529/1530/1544/1548–1572) buvo aistringas bibliofilas, jo knygų kolekcijoje būta apie 4 000 tomų įvairių sričių veikalų, tarp jų ir Aristotelio darbų originalo (graikų) kalba bei lotyniškų vertimų. Didžiojo mąstytojo kūriniais buvo papildyti ir didikų, pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto, knygų rinkiniai.

Iš Aristotelio darbų logikos, gamtos ir antgamtinių dėsnių pažinimo, psichologijos, etikos, politikos ir ekonomikos žinių buvo semiamasi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros veikėjo Abraomo Kulviečio apie 1540 m. Vilniuje įsteigtoje vidurinio tipo protestantiškoje mokykloje. Su garsių Antikos mąstytojų, tarp jų ir Aristotelio, veikalais Lietuvos diduomenė susipažindavo ir studijuodama užsienio universitetuose. Štai Leipcige mokęsis būsimasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega Trečiajame Lietuvos Statute (1588) įrašytoje dedikacijoje, skirtoje Lietuvos ir Lenkijos valdovui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632), taip pat citavo „išmintingąjį graikų filosofą“.

Antikinės kultūros mokymas buvo itin svarbus ir jėzuitų švietimo sistemoje, paremtoje humanistiniu metodu. 1579 m. įsteigtas Vilniaus universitetas buvo organizuotas pagal Vakarų Europos trikalbių humanitarinių gimnazijų (kolegijų) modelį, todėl greta dėstomosios lotynų kalbos daug vietos skirta ir graikų, o iš dalies – ir hebrajų kalbų studijoms. Trejus metus skaitomą filosofijos kursą sudarė Tomo Akviniečio komentarais pagrįstas Aristotelio aiškinimas, studijos buvo skaidomos pagal atitinkamus Aristotelio veikalus (logika, fizika, metafizika ir etika). Vienas ryškiausių grecistų Vilniaus universiteto istorijoje – teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas Žygimantas Liauksminas. Dėstydamas retoriką, jis rėmėsi Aristotelio estetikos teiginiais apie meną kaip pasaulio atspindėjimą, aukštino blaivų protą, minties aiškumą, sklandžią kalbą.

Pamatyti, kaip atrodė visų laikų žymiausias filosofas, tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“ nuo lapkričio 17 d. galės visi muziejaus lankytojai, įsigiję bilietą į II muziejaus maršrutą. Paroda veiks iki 2019 m. vasario 17 dienos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt