Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pomidorai. Pixabay nuotr.
EtapliusŠaltinis: Pranešimas spaudai
„Šiemet Lietuvoje tvarios, ekologiškos ir dažnai nostalgiškos veiklos – absoliučiai ant bangos. Pavasarį pirkėjai rekordiniais kiekiais šluote šlavė sėklas ir patys ėmėsi daržininkystės. Ryškiai augo ir jau pasodintų lauko, kambario augalų paklausa, pirkėjai intensyviai rūpinosi savo aplinkos grožiu. Šias tvarumo ir sveikos gyvensenos tendencijas tik dar patvirtina ir stipriai išaugusi stiklainių paklausa. Jų šiemet nupirkta jau 3 kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Akivaizdu, kad konservavimas tapo dar populiaresnis, ir pirkėjai nepraleidžia progos sutaupyti tiek jo reikmenims, tiek sezoninėms daržovėms, pasinaudodami geromis akcijomis“, – sako G. Kitovė.
Patarimas, jeigu nežinote, nuo ko pradėti konservavimą
Kad konservavimo sezonas jau pike, išduoda ir visuotinė tų „geriausių“ receptų žiemai paieška. Socialiniuose tinkluose lietuviai vienas po kito dalijasi originaliomis idėjomis, kaip žiemai pasiruošti įvairiausių daržovių ir jų derinių. Pradedantiesiems konservuotojams gali susisukti galva, tad „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė pataria pradėti nuo pačių paprasčiausių receptų, kurie patikrinti jau karta iš kartos.
„Viena iš pagrindinių sėkmingo konservavimo taisyklių – naudoti kuo šviežesnes, kokybiškesnes sezonines gėrybes. Taip pasirūpinsite tiek geriausiu rezultatu skonio ir aromato prasme, tiek ir išsaugosite daugiau naudingų daržovių savybių. Todėl rugpjūtį verta imtis pačių įvairiausių daržovių ruošimu žiemai: pomidorų, agurkų, cukinijų, paprikų, baklažanų, šparaginių pupelių ir kt. Verta viename stiklainyje suguldyti net kelias natūraliai prinokusias daržoves, kurios bus tikras gėris organizmui šaltuoju metų laiku“, – sako J. Sabaitienė.
Tiesa, skirtingų daržovių derinimas toje pačioje mišrainėje žiemai visgi yra menas, tad lengviausia savo konservavimo pradžiai pasirinkti patikimą receptą, kuriam nereikės nei daug ingredientų, nei įmantrių sugebėjimų virtuvėje. Vienas iš tokių patiekalų – vengriškasis lečas, kuris žinomas visame pasaulyje ir garsėja kaip vienas skaniausių būdų pasiruošti pomidorų ir paprikų atsargų žiemai.
Kas yra lečas?
Lečas yra vienas mėgstamiausių vengrų virtuvės patiekalų, o jo populiarumas siekia šimtmečius. Šį paprastą, bet skanų patiekalą kone kiekvienas šalyje gamina bent kartą per savaitę, nes baziniam receptui reikia vos kelių produktų, o patobulinimo galimybės priklauso tik nuo fantazijos.
„Lietuvoje lečas dažniausiai žinomas kaip skanus garnyras stiklainyje, tačiau visų pirma tai yra tiesiog troškinys, kuris valgomas dar karštas. Jis gaminamas iš trijų svarbiausių ingredientų: paprikų, pomidorų ir svogūnų. Tuomet jau galima šį pagrindą derinti su dešrelėmis, kiaušiniais, ryžiais, kitomis daržovėmis ar dar kuo, ką turite šaldytuve ir ką mėgstate. Jis gali būti tiek garnyras, tiek pusryčiai ar netgi sotūs pietūs“, – pasakoja „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Svarbiausios taisyklės gaminant lečą žiemai
Sezono metu mėgaujantis sultingais pomidorais ir saldžiomis paprikomis, vengrai nepamiršta ir išsaugoti šių skonių žiemai. Jį tuomet galima derinti su mėsos, vištienos patiekalais, patiekti prie pusryčių kiaušinių, naudoti troškiniams ir sriuboms, makaronų patiekalams ar apkepams.
Šviežias lečas yra labai atlaidus klaidoms, nes jo skonį ir tekstūrą akimirksniu galima pataisyti su papildomais prieskoniais ar kitais priedais. Tačiau ruošiant šią gardžią paprikų ir pomidorų mišrainę šaltajam sezonui, vertėtų paisyti svarbiausių taisyklių.
„Ruošiant lečą žiemai, rinkitės išties prinokusius, sultingus pomidorus, ir jų nepamažinkite. Jų sultys – viena svarbiausių sudedamųjų dalių, o proceso metu jų dar ir sumažės verdant. Taip pat, nors lečas vasarą valgomas ir su mėsiškais priedais, juos praleiskite konservavimo metu. Ir galiausiai, paprikų nerekomenduojama labai ilgai termiškai apdoroti – skaniausias lečas žiemai būna tada, kai jos dar išlaiko savo traškumo“, – pataria G. Urbonavičiūtė.
Ji taip pat įvardija dažniausiai pasitaikantį nesklandumą – ir jis susijęs jau nebe su receptu ar mišrainės gamybos technika. Be galo svarbu pasirūpinti, kad lečas stiklainiuose nesugestų. Tam svarbu ne tik sterilizuoti stiklainiai.
„Reikia pasirūpinti, kad pilstant lečą į karštus sterilizuotus stiklainius juose liktų kuo mažiau oro. Vengrai imasi kelių metodų. Vieni, norėdami būti tikri, ant išpilstyto mišinio dar užlieja šaukštą aliejaus. Kiti – pripila tiek, kad sukant dangtelį dalis skysčio netgi ištekėtų. Ypač svarbu, kad stiklainiai būtų hermetiški, todėl saugumo sumetimais rekomenduojama kasmet įsigyti naujus, nepažeistus dangtelius konservų stiklainiams uždaryti – jų kaina visai maža, ir tuomet bus gerokai didesnė tikimybė, kad darbas nenuėjo perniek“, – pabrėžia „Iki“ kulinarijos technologė.
Skaniausias ir paprasčiausias vengriškas lečas žiemai
Porcijos: 3 stiklainiai po 750 ml
Gaminimo laikas: 30 min.
Reikės: 1 kg prinokusių pomidorų, 2 kg šviežių paprikų, 3-4 svogūnų, 100 ml aliejaus, 1 šaukšto druskos, 1 šaukšto cukraus (nebūtina, jeigu pomidorai nėra labai rūgštūs).
Gaminame:
Nulupkite ir supjaustykite svogūnus kubeliais. Pomidorus nuplikykite karštu vandeniu, nulupkite žievelę ir supjaustykite. Išvalykite paprikų sėklas ir membranas, supjaustykite jas juostelėmis arba žiedeliais.
Įkaitinkite aliejų didelėje keptuvėje ar puode ir sudėkite svogūnus. Jiems tapus permatomiems, sudėkite pomidorus, pagardinkite druska (jei reikia – ir cukrumi) ir troškinkite ant silpnos ugnies 10-15 min. Tuomet suberkite papriką ir vis pamaišydami dar kaitinkite apie 20 minučių. Jeigu daržovės labai sutirštėja, įpilkite šiek tiek vandens.
Nuimkite mišinį nuo kaitros ir dar karštą supilkite į švarius, sterilizuotus stiklainius. Kruopščiai uždarykite, kad liktų kuo mažiau oro. Atsargiai apverskite aukštyn kojomis penkioms minutėms. Tuomet atverskite, suvyniokite į laikraščius ir užklokite pledu arba įdėkite į šaltkrepšį ir palikite atvėsti vėsioje vietoje. Po 2-3 dienų perkelkite į tamsų sandėliuką ar rūsį.