PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2017 m. Lapkričio 24 d. 13:40

Peticija siekiama viešumo ir skaidrumo Taryboje

Šiauliai

Marius AleksiūnasŠaltinis: Etaplius.lt


21290

Praeitą savaitę susirinkusi Radviliškio rajono savivaldybės Peticijų komisija svarstė piliečio pateiktą peticiją. Joje buvo iškelti klausimai dėl Tarybos darbo reglamento kai kurių nuostatų pakeitimo. Peticiją teikiantis asmuo prašė politikų sušvelninti nuostatą dėl asmenų prašymų dalyvauti komitetų posėdžiuose laiko terminų bei tiesioginės komitetų posėdžių transliacijos. Peticijų komisija davė skubų nurodymą administracijai parengti sprendimo projektą dėl Tarybos darbo reglamento nuostatų keitimo.

Šios peticijos svarstymas neabejotinai yra rimtas iššūkis valdančiajai Radviliškio rajono koalicijai tiesioginės demokratijos prasme. Politikai susidūrė su atkakliu gyventoju, besinaudojančiu visomis realiai veikiančios demokratijos leistinomis priemonėmis ne tik apginti, bet ir realizuoti savo pilietines teises. Pateiktos peticijos esmė – didesnis politikų priimamų visam rajonui svarbių sprendimų viešumas ir rajono gyventojų įtraukimas į kasdienius politinius procesus. Tačiau per kelias kadencijas rajono valdžioje įsitvirtinę konservatoriai, kurie kas kart keičia tik koalicijos mažesniuosius partnerius, nenori prie dalinamo „pyrago“ stebėjimo prisileisti pašalinių per kelias mylias. Kad to išvengti, ir buvo ne kartą keičiamas Tarybos darbo reglamentas bei kviečiama policija siekiant apsisaugoti nuo nekviestų „įkyruolių“.

Šis kreipimasis, kurį peticijų komisija dar rugsėjį pripažino peticija, jau trečiasis. Pirmasis buvo dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero atlyginimo perskaičiavimo ir sumažinimo. Daugiau nei prieš metus laiko gyventojas prašė sumažinti mero gaunamą beveik 2800,- eurų atlyginimą proporcingai jo neatliekamų pareigų dydžiui. O vietos savivaldos įstatyme visų numatytų pareigų meras A. Čepononis negalėjo vykdyti dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų priimamų nutarčių baudžiamojoje byloje. Pačiam politikui net negalėjo į galvą šauti mintis dalį nepagrįstai gaunamo atlyginimo paaukoti, kad ir sakykime, vaikų namams ar vargstantiems senoliams, vis tik nedirbo pilnu etatu apie pusę kadencijos. Tačiau ne visos geros idėjos gimsta kaltinamų politikų galvose, o dar rečiau jos išsipildo. Tą kartą kreipimasis buvo išsiųstas į Seimą, ir jame buvo pripažintas kaip peticija. Skirtingai nuo Radviliškio administracijos juristo A. Matuzevičiaus „ekspertinės nuomonės“, seimūnai kreipimąsi pripažino peticija ir į išdėstytas pastabas atsižvelgė keisdami vietos savivaldos įstatymą.

Antrasis kreipimasis peticijų komisijai buvo dėl vicemero K. Augulio. Šis politikas prieš beveik metus laiko savo atostogų metu pasinaudodamas tarnybiniu transportu vežiojo sūnų Donatą per jo vestuves. Gyventojas nesutiko su tuo, todėl kreipėsi ne tik į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, bet ir kreipėsi į rajono politikus dėl vicemero atstatydinimo. Tačiau ne tik vicemeras užsigavo dėl tokio piliečio veiksmo. Visi rajono politikai ir net dalis valdininkų, atitinkantys A. Tapino terminologijos „ūsuoti bebrai“ pagrindinius požymius, puolė ginti vicemerą. Jų manymu, kaip tai įmanoma, kad gyventojas reikalautų atstatydinti susikompromitavusį politiką. Jiems tai nesuvokiama. Garbaus amžiaus opozicijos politikas užkulisiuose net postringauja, kad prieš keletą metų jie galėdavę nulėkti į Kauną cepelinų pavalgyti, o čia neva vos porą kilometrų prasuko. Tuo labiau politikai net nesiėmė nagrinėti tikrųjų aplinkybių ir neišsiaiškino fakto dėl galimos K. Augulio kelionės į Anykščius. Vis tik taip lengvai politikai neišsisuko. Peticijų komisija dėl savo sprendimo nepriimti kreipimosi atsidūrė teisme. Kaip ir pats vicemeras K. Augulis, kuriam irgi reikia teisintis dėl „sūnaus pavežėjimo paslaugėlės“.

Tad trečias kartas, kaip liaudyje šnekama, nemelavo. Bet prieš pradedant nagrinėti peticiją dėl reglamento nuostatų keitimo, buvo perstumdytos komisijos kėdės. Tarybai buvo pasiūlyta vietoje pirmininkės pareigas einančios A. Januševičienės pirmininku išrinkti jos bendrapartietį konservatorių A. Jegnorą. Taryba tam pritarė, ir jo kandidatūra buvo ptvirtinta. Net ir pasikeitus pirmininkui, komisija neskubėjo nagrinėti pačios peticijos. Dėl operatyvumo principo galimo pažeidimo kreiptąsi ir į vicemerą K. Augulį. Juristo A. Matuzevičiaus parengtame ir vicemero pasirašytame rašte teigiama, kad įstatymas nenurodo terminų, per kiek laiko turi būti išnagrinėtos peticijos. Akivaizdu, kad ne tik politikai, bet ir kai kurie teisininkai neskaito įstatymų. Peticijų įstatymas nurodo, kad nagrinėjant peticijas turi būti laikomasi operatyvumo principo ir draudžiama vilkinti peticijų nagrinėjimą. Be to, visos peticijos turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per tris mėnesius. Bet kai visame juridiniame skyriuje dirba tik vienas, nenuostabu, kad dėl didžiulio galimo darbo krūvio, užgriuvusio „gležnus“ pečius, daromos tokios „vaikiškos klaidos“. Juk ir Peticijų komisijos darbotvarkės vienkartinį paviešinimą savivaldybės administracija įvardija kaip nemažą formalių procedūrų atlikimą.

Naujasis komisijos pirmininkas, tikriausiai neįsigilinęs į paties peticijos instituto sąvoką, toliau vykdė Radviliškio valdančiųjų politikų įprastą praktiką, kad viešas dar nereiškia viešumą. Išklausęs piliečio, A. Jegnoras pareikalavo jo išeiti iš salės. Peticijų įstatymas nurodo, kad peticijos yra nagrinėjamos viešai, tad kokias diskusijas norėjo „paslėpti“ pirmininkas, kol kas nėra aišku. Bet ar „didžiajam broliui“ nebuvo uždrausta stebėti „viešą“ peticijų komisijos posėdį per mažojoje salėje įrengtą vaizdo fiksavimo kamerą ir garso mikrofoną, taip ir liks paslaptimi. Išnagrinėjusi peticiją, komisija itin operatyviai parengė privalomą raštišką nurodymą administracijai parengti sprendimo projektą dar iki artimiausio Tarybos posėdžio. Ar toks skubotumas reikalingas tik formaliai įvykdyti įstatymo reikalavimą, bet nesiruošiant jo iš esmės laikytis, ir ar tai atitinka propaguojamas rajoną valdančiųjų konservatorių moralines vertybes, spręsti kiekvienam. Tiesiogiai piliečių rinktas meras, artikuliuojantis save kaip krikščioniškųjų moralės vertybių besilaikantis demokratas, stengiasi kuo labiau stabdyti rajono savivaldybės demokratėjimo progresą panaudodamas visas įmanomas turimas įtakas ir galias.