Peticija: antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune

Vilnius

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

39164

Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst. žmonių, arba beveik tiek, kiek gyventojų yra Kaune, teigia Nevyriausybinių organizacijų tinklas, renkantis parašus po peticija „Lietuvoje skolos skandina, suteikime galimybę jas grąžinti“.

Kreipimesi į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, peticijos autoriai konstatuoja, kad 150 tūkst. skolininkų turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, iš viso tokių bylų Lietuvoje pradėta daugiau nei milijonas.

„Tai - milžiniškas skaičius, rodantis, kad skolų grąžinimo sistema Lietuvoje veikia itin prastai”, - pabrėžia Nevyriausybinių organizacijų tinklas.

Apklausus nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, dirbančius su įsiskolinusiais žmonėms, 40 proc. jų atsakė, kad tik kas dešimtas klientas su skolomis tvarkosi sėkmingai ir jas išmoka. Ši situacija tęsiasi metų metus, daugumos gyventojų skolos didėja ir jie grimzta giliau, prarasdami galimybę būti visaverčiais visuomenės nariais. Žmonės dirba nelegaliai, emigruoja arba yra priversti gyventi iš valstybės teikiamos socialinės paramos.

Skolininkai privalo grąžinti skolas, bet tai padaryti Lietuvoje yra labai sunku arba neįmanoma dėl neadekvačios skolų išieškojimo sistemos.

Šiuo metu, jei žmogus turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, skolos grąžinimui gali būti atskaityta pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Taip per mėnesį pragyvenimui paliekami nepilni 200 eurų. Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti nuskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų. Vadinasi, darbuotojui, uždirbančiam 600 eurų per mėnesį, po atskaitymų lieka 260 eurų.

Kaip pabrėžia peticijos autoriai, kitos Europos Sąjungos valstybės supranta, kad palikdamos skolininką be minimalių pajamų pragyvenimui jam pačiam ir šeimos nariams, žmogų skandina, o ne suteikia realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Kaip parodė Seimo kanceliarijos atlikta analizė, ES šalyse iš darbo užmokesčio paprastai atskaitoma po 20-30 proc., išskyrus tuos atvejus, kai pinigai reikalingi alimentams mokėti ar sveikatos sužalojimo, mirties, nusikalstamos veikos atvejais. Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria itin dideliais išskaitymais.

„Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, raginame Lietuvos valdžios institucijas atveržti kilpą Lietuvos žmonėms, suteikiant realią galimybę sumokėti skolas. Palaikome tas Seime pateiktas Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios numato taikyti 10 proc. išskaitų dydį nuo minimalaus darbo užmokesčio, taikyti 20 proc. išskaitymą nuo minimalios algos tiems žmonėms, kurie turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taikyti 50 proc. išskaitymą minimalaus darbo užmokestį viršijančiai sumai”, - teigia pritariantys peticijai, tarp kurių - koalicija „Galiu gyventi“ bei Lietuvos žmogaus teisių centras.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt