Perskirstoma Kauno biudžeto dalis papildyta ir valstybės lėšomis

Kaunas

Asociatyvi nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt

128100

Antradienį Kauno miesto taryba patvirtino šių metų biudžeto korekcijas bei sprendimą dėl trumpalaikės paskolos ėmimo iš valstybės biudžeto. Paskola bus naudojama, kilus būtinybei padengti dėl COVID-19 galimai atsirasiantį pajamų trūkumą.

ELTA jau skelbė, kad strateginių sprendimų savivaldybėje imamasi, atsižvelgiant į šalies ekonomistų prognozuojamą recesiją bei neigiamus koronaviruso padarinius, ir kad būtų užtikrintas 2020-ųjų biudžeto balansas karantino bei pokarantininiu periodu. Suma, kurią galima perskirstyti, susidarė karantinui sustabdžius visus renginius ir dalį kultūros, sporto bei švietimo projektų. Nepanaudojamų išlaidų lieka, nevykstant sporto šventėms, kultūrinėms veikloms, kelionėms bei koncertams, taip pat, pavyzdžiui, kolektyvų komandiruotėms. Būtent ši lėšų dalis, apie 7,1 mln. eurų, ir nukreipta į neplanuotų išlaidų fondą, peržiūrėjus vasario 25-ąją miesto politikų patvirtintą savivaldybės 2020-ųjų biudžeto planą.

Tarybos posėdyje, kuris antradienį vyko nuotoliniu būdu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė priminė, kad, parengus sprendimo projektą, savivaldybę pasiekė ir Vyriausybės skirti 1,9 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Tad biudžeto apimtis padidėjo 9,5 mln. eurų. Daugiausia iš beveik 2 mln. eurų valstybės iždo lėšų bus panaudota Marių gatvės rekonstrukcijai – 1,1 mln. eurų, apie pusę milijono eurų – gatvių su žvyro danga asfaltavimui finansuoti.

Planuojama, pasibaigus karantinui bei veikloms sugrįžus į įprastines vėžes, nepanaudotus miesto biudžeto pinigus grąžinti numatytoms veikloms. Jeigu situacija išliks sudėtinga, o finansiniai srautai ir toliau mažės, Kauno savivaldybė numačiusi papildyti iždą lėšomis iš Vyriausybės rezervo.

Kauno miesto tarybos sprendimu, savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas padidintas pusantro milijono eurų – iki 2 mln. eurų. Anot administracijos vadovo Viliaus Šiliausko, per ligšiolinį, daugiau kaip mėnesį trukusį, karantino periodą iš šio fondo buvo panaudota per 1,2 mln. eurų apsaugos ir prevencinių priemonių įsigijimui bei koronaviruso stabdymo procesams.

„Biudžeto korekcijos yra finansų subalansavimas ruošiantis galimam pajamų mažėjimui. Kai labai daug neapibrėžtumo dėl karantino trukmės ar pokarantininio periodo, reikia veiksmų, kurie užtikrintų tinkamą pasirengimą ilgesnėje perspektyvoje. Dalis lėšų iš administracijos rezervo yra nukreipiamos į mobiliojo tyrimų punkto, socialinių darbuotojų bei medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis, kita dalis – karantinuotų asmenų pervežimui, saviizoliacijos vietų ir priežiūros centrų plėtojimui bei kitų dėl pandemijos kylančių grėsmių likvidavimui“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Per tą patį antradienio posėdį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė mokestinių lengvatų verslui karantino laikotarpiu įvedimui. Dar anksčiau savivaldybė pritaikė lengvatas gyventojams – jiems sudarytos sąlygos už komunalines paslaugas saugiai ir be delspinigių atsiskaityti po karantino.

Numatoma, kad, pandemijai užsitęsus ir savivaldybei laiku negavus suplanuotų pajamų, gali kilti sunkumų dėl trečio ir ketvirto ketvirčių planų vykdymo, todėl Kaunas teiks keliasdešimties milijonų eurų vertės paraišką Finansų ministerijai. Paskolos ėmimui antradienį pritarė Kauno miesto politikai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt