Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
G. Dukavičiūtės nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Liepos 3-ioji paskelbta Tarptautine diena be plastikinių maišelių. „Etaplius“, bendradarbiaudami kartu su gėlių ir dovanų namais „Plukė“, ėmėsi gražios iniciatyvos – prikelti senus laikraščius antram gyvenimui, panaudojant juos kaip dovanų ir gėlių įpakavimo maišelius.
img-5839.JPG
Nesunkiai pasigaminsite namie
Plastikinius maišelius 1965 m. išrado švedas Stenas Gustafas Thulinas. Maišeliai greitai išpopuliarėjo, nes juos gaminti buvo pigu ir lengva, o naudoti – patogu.
Kai kurie iš mūsų plastikinius maišelius panaudoja daug kartų prieš juos išmesdami, tačiau tai nepadeda apsaugoti gamtos – išmestas maišelis suyra tik per 100–500 metų, o žala, padaroma gamtai, didžiulė. Per metus nuo plastikinių maišelių jūroje žūsta apie 100 000 gyvūnų.
Tarptautinės dienos be plastikinių maišelių iniciatoriai ragina žmones pakeisti plastikinius maišelius į popierinius ar daugkartinio naudojimo maišus bent vieną dieną per metus. O geriausia, jei plastikinių maišelių apskritai atsisakytume.
Būtent tokio tikslo siekia Šiauliuose įsikūrę gėlių ir dovanų namai „Plukė“ ir „Etaplius“. Nuo šiol „Plukėje“ galėsite įsigyti prekių, kurios, pirkėjui pageidaujant, bus pakuojamos į iš senų laikraščių sukurtus ekologiškus maišelius.
Gėlių ir dovanų namuose buvo nufilmuotas mokomasis vaizdo įrašas, kuriame demonstruojamas ekologiško maišelio gamybos procesas – tokį maišelį nesunkiai pasigaminsite namie. O jei kiltų klausimų, galite užsukti į pačią parduotuvę, kur gamybos procesas bus mielai parodytas gyvai.
img-5797.JPG
Lietuviškos gėlės mažina oro taršą
Gėlių ir dovanų namų „Plukė“ įkūrėja Miglė Plukienė pasidalino savo mintimis apie ekologiško gyvenimo reikšmę.
– Kas jus įkvėpė integruoti ekologiškus elementus į šios parduotuvės veiklą?
– Tiesiog mano gyvenimo būdas. Būti draugiška aplinkai siekiau nuo mažens, todėl nekilo abejonių, ar noriu padaryti savo parduotuvę ekologišką.
– Kokių ekologiškų elementų dar galima rasti jūsų parduotuvėje?
– Šiuo metu mes abi sėdime ant senų, iš sendaikčių parduotuvės pirktų fotelių. Kavos staliuką atstoja panaudota ritė. Ši žalia indauja taip pat sena. Aš ją tik nušveičiau, nudažiau ir prikėliau antram gyvenimui. Na, ir visos lentos, kurias matote šios parduotuvės viduje, yra pakartotinai panaudotos. Ypatingai vasaros metu daugiausia stengiuosi parduoti lietuviškas gėles, tai padeda mažinti oro taršą, nes gėlės neskraidinamos iš kitų šalių. Aišku, yra kažkiek gėlių ir iš Olandijos, bet pirmenybė skiriama lietuviškoms gėlėms. Norisi atrasti Lietuvos gėlininkus ir pirkti gėles būtent iš jų.
– Kai kurie žmonės teigia, kad iš ekologiškų medžiagų padarytas įpakavimas neatrodo taip puošniai kaip dirbtinis. Sutiktumėte?
– Aš manau, kad tai yra nusistovėjęs požiūris. Panaudodami tam tikras medžiagas pakartotinai, mes saugome gamtą ir jos grožį. Žinoma, ekologiškai įpakuota dovana neblizgės taip, kaip plastikiniame įpakavime įpakuota dovana, tačiau pastaroji gamtos išsaugojimui tikrai nebus į naudą. Taigi, į tą grožį galima pažvelgti iš skirtingų pusių.