Peršalimo ligos neužleidžia pozicijų ir vasarą: patarė, kaip išvengti

Lietuva

Peršalimas / Pexels

EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saule ir poilsiu, tačiau net ir šiltuoju metų laiku peršalimo ligos niekur nedingsta. Gerklės skausmas, sloga, kosulys ar temperatūra gali užklupti ir liepą, ypač jei nusilpsta imunitetas ar staigiai pasikeičia aplinkos temperatūra.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, peršalimo ligos neišnyksta net ir esant šiltam orui – tam palankios ne tik aplinkos sąlygos, bet ir kai kurie mūsų pačių įpročiai.

„Mūsų klimatas – drėgnas ir ne per karštas – yra palankus įvairiems virusams: rinovirusams, adenovirusams, net COVID-19, kurio atvejų vis dar pasitaiko. Tad jei vasarą pasireiškia stiprūs peršalimo simptomai, rekomenduoju pasidaryti testą“, – pataria vaistininkė.

Kaip dažniausiai užsikrečiama?

Peršalimo virusai vasarą, kaip ir šaltuoju metų laiku, lengvai plinta žmonių susibūrimo vietose – dažniausiai susergama ne dėl oro sąlygų, o dėl kontaktų su infekcijos nešiotojais.

„Virusai plinta ten, kur daug žmonių – oro uostuose, prekybos centruose, net dideliuose biuruose, ypač jei ventiliacija yra netinkama. Blogai vėdinamos patalpos tampa puikia terpe virusams plisti“, – teigia K. Šnirpūnienė.

Dažnai ligą išprovokuoja ne tiek aplinkos sąlygos, kiek pačių žmonių fizinė ir emocinė būklė – vasarą žmonės neretai pervertina savo jėgas, pervargsta ir patiria stresą.

„Vasarą neretai susergame dėl pervargimo. Darbo krūvio padidėjimas, kai kolegos atostogauja, stresas, miego trūkumas – visa tai silpnina imuninę sistemą. Tokiais atvejais ypač svarbu subalansuoti poilsio ir darbo režimą, rinktis pasyvesnį poilsį, daugiau dėmesio skirti kokybiškam miegui ir maistui. Taip pat svarbu nepamiršti, kad rūkymas ir alkoholis dar labiau mažina organizmo atsparumą“, – pastebi vaistininkė.

Staigūs temperatūrų pokyčiai – rizikos šaltinis

Dar viena dažna vasaros peršalimų priežastis – ryškūs temperatūros skirtumai tarp aplinkos ir organizmo.

„Jei sunku ryte išsirinkti aprangą visai dienai, rekomenduoju rinktis kelis sluoksnius drabužių – rytą gali būti vėsu, o dieną – karšta, taip bus lengviau prisitaikyti prie oro pokyčių. Patalpose ar automobilyje oro kondicionierius turėtų būti nustatytas ne daugiau kaip 6 laipsniais vėsesnis nei lauko temperatūra, bet ne žemesnis nei 20 laipsnių. Svarbu, kad oro srovė nebūtų nukreipta tiesiai į žmones“, – sako vaistininkė.

Ji priduria, kad kaitinimasis saulėje, šaltas vanduo, per stipriai veikiantys kondicionieriai ar gausūs šaltų gėrimų kiekiai gali atrodyti kaip įprasti vasaros įpročiai, tačiau būtent jie dažnai susilpnina gleivines ir padidina peršalimo riziką.

Peršalimas, o gal visgi alergija?

Kai atsiranda pirmieji simptomai, svarbu ne tik pradėti gydymą, bet ir tinkamai įvertinti, ar tai tikrai peršalimas. Vaistininkė pabrėžia, kad vasarą nemažai žmonių supainioja peršalimo požymius su alergine sloga.

„Gerklės skausmui tinka purškalai ar pastilės su priešvirusiniu poveikiu, nosį galima plauti jūros vandeniu. Esant temperatūrai virš 38,5 laipsnio – vartoti paracetamolį arba ibuprofeną. Taip pat tinka arbatos iš šviežių vaistažolių: liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių, šalavijų ar raktažolių“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Jei simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku ir nepraeina ilgiau nei savaitę – tai gali būti ne virusas, o organizmo reakcija į žiedadulkes.

„Alergijai būdingas nosies ir akių niežėjimas, vandeningos išskyros, sezoniškumas, o temperatūros ar gerklės skausmo – nebūna. Alerginė sloga dažnai užtrunka ilgiau nei savaitę. Jei simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu – gali būti alergija, ir tokiu atveju padės antihistamininiai vaistai“, – paaiškina vaistininkė.

Imunitetą stiprinti vasarą

Prevencija visada efektyvesnė nei gydymas. Todėl, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, vasara yra puikus metas stiprinti imunitetą natūraliais būdais – tinkama mityba, buvimu gryname ore, grūdinimusi.

„Reikėtų vartoti daugiau sezoninių uogų, daržovių, prieskoninių žolelių. Juose gausu ne tik vitaminų, bet ir vertingų junginių – karotenoidų, polifenolių, antocianinų, fitoncidų. Jie veikia kaip antioksidantai, turi priešuždegiminį, bakteriocidinį bei imunostimuliacinį poveikį. Ne mažiau svarbus – ir šviežias medus bei pakankamas vitamino D kiekis, kurį vasarą galime natūraliai kaupti, saikingai būdami saulėje“, – vardija K. Šnirpūnienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt