PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2025 m. Vasario 16 d. 20:11

Pernai Lietuvoje – rekordinis vedybinių sutarčių skaičius: ką tokios sutartys gina ir ko galime pasimokyti?

Lietuva

Vedybinė sutartis / Freepik

EtapliusŠaltinis: Pranešimas spaudai


344496

Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruotas didžiausias vedybinių sutarčių skaičius. Jų buvo užregistruota net 2 135. Ir nors dažnai pasiūlymas sudaryti vedybinę sutartį priimamas kaip neužtikrintumo dėl santykių ženklas, tokia sutartis gali palengvinti skyrybų procesą ir sumažinti jo išlaidas.

Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė taip pat priduria, kad šis dokumentas gali būti naudingas ir daugelyje kitų situacijų, o mitas, kad vedybinės sutartys gina tik turtingesnį sutuoktinį – klaidingas.

Ikivedybinė ar povedybinė sutartis gali aiškiai apibrėžti abiejų sutuoktinių finansinius įsipareigojimus ir jų ribas, aiškiai nustatyti, kam koks turtas priklauso. Tai padeda sumažinti konfliktų dėl finansinių klausimų tikimybę. Be to, tokios sutartys gali apsaugoti turtą, įgytą ne tik santuokoje. „Pavyzdžiui, norint apsaugoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą nuo potencialių sutuoktinio kreditorių išieškojimo, sutartyje galima apsibrėžti nuostatas, kad tiek paveldėtas nekilnojamas turtas, tiek jo vertės prieaugis visuomet bus vieno iš sutuoktinių asmeninė, o ne bendroji nuosavybė, kaip kad savaime būtų tokios sutarties nesudarius“, – sako B. Bernatonytė.

Vedybų sutartyje gali būti aprašomi ir kiti tarpusavio turtiniai santykiai. Tokia sutartis gali nustatyti abiejų šalių teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, vienas kito išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos materialinius poreikius ir padengiant išlaidas. Žinoma, sutartis taip pat gali reglamentuoti turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka būtų nutraukta. Pavyzdžiui, sutartyje galima numatyti, kad kiekvieno sutuoktinio pinigai ir nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, o taip pat aiškiai apibrėžti, kokias finansines pareigas šeimoje turi kiekvienas asmuo – kas yra atsakingas už automobilio įsigijimo įmokas, o kam tenka komunalinės būsto išlaidos, ir kita.

Naudinga ne tik turtingesniam

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vedybinė sutartis yra skirta apsaugoti daugiau turto turintį sutuoktinį. Visgi sutartis gali būti naudinga abiem asmenims, nepaisant jų finansinės padėties.

Barbora Bernatonytė / Bendrovės nuotr.

„Į vedybinę sutartį gali būti įtrauktos nuostatos, kad skyrybų atveju finansiškai labiau pažeidžiamas sutuoktinis gautų tam tikro dydžio vienkartinę ar mėnesinę kompensaciją pinigais ar kitu turtu. Taip gali būti apsaugotas tas sutuoktinis, kuris dėl šeimos gerovės, pavyzdžiui, augindamas vaikus, gavo gerokai mažiau arba išvis negavo darbo pajamų, nepabaigė norimų mokslų. Tokiu būdu vedybinė sutartis padeda išlyginti sutuoktinių finansinę padėti net po skyrybų, jog šeimai ir buičiai daugiau laiko skyręs sutuoktinis neliktų finansiškai nukentėjęs“, – dėsto teisininkė.

Sprendžiami ne tik finansiniai klausimai

Nors vedybinės sutartys dažniausiai apima tik sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių reguliavimą, tačiau tokiose sutartyse gali būti aptariami ir kiti klausimai.

„Vedybų sutartis gali nustatyti, kaip bus išlaikomas nepilnametis vaikas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti, jog kiekvienas iš tėvų privalo pagal galimybes prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Taip pat gali būti nustatoma, jog būtinuosius nepilnamečio poreikius viršijančios išlaidos turės būti atlyginamos tik vieno iš sutuoktinių. Be to, vedybinė sutartis leidžia susitarti, jog sutuoktinių ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo visada bus nagrinėjamas tik pasirinktos valstybės teismuose, nepaisant vaiko gyvenamosios vietos. Tokios nuostatos ateityje gali itin palengvinti ginčo procesą bei patirti mažiau teisminių išlaidų“ – sako „Sorainen“ atstovė.

O kaip užsienyje?

Ji dalijasi, kad Lietuvoje vedybinės sutartys vis dar yra gana paprastos – dažniausiai sutuoktiniai visą arba dalį turto klasių, kaip nekilnojamasis turtas, darbo pajamos, akcijos, atsiskiria pilnai, tai yra kiekvienas objektas lieka asmeninė atitinkamo sutuoktinio nuosavybė. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, sutuoktinis, turintis verslą – esantis bendrovės akcininku, išlaiko pilną nuosavybę ir kontrolę dėl šių akcijų pirkimo, pardavimo, balsavimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kita.

Visgi matomos tendencijos pasižvalgyti ir į kitų valstybių reguliavimą, susijusį su vedybinėmis sutartimis. Sutuoktiniai pastaruoju metu nori įdomesnių, jų nuomone teisingesnių turto režimų nustatymo. Pavyzdžiui, Vokietijoje itin paplitęs „sukaupto turto“ (angl. community of accrued gains) režimas, kurį automatiškai nustato atitinkami Vokietijos įstatymai. Šis režimas nustato, jog, priešingai nei Lietuvoje, susituokus turtas netampa bendrąja nuosavybe ir kiekvienas sutuoktinis valdo savo turimą turtą asmeniškai. Visgi skyrybų atveju yra siekiama išlyginti sutuoktinių turtinę situaciją – kiekvienas sutuoktinis turi pareigą paskaičiuoti, kiek nuo santuokos pradžios iki santuokos pabaigos užaugo jo turimo turto vertė. Tas sutuoktinis, kuris turėjo mažesnį turto vertės prieaugį, turi teisę reikalauti kito sutuoktinio išmokėti kompensaciją. Taigi, tokiu būdu skyrybų atveju sutuoktiniai tarpusavyje išlygina savo turto prieaugį.

„Priešingai populiariam įsitikinimui, vedybinė sutartis nėra paprasčiausiai įrankis apsaugoti vieną iš sutuoktinių skyrybų atveju. Tai – įvairiems poreikiams pritaikomas ir turto dalybomis neapsiribojantis dokumentas, kuris Lietuvoje tampa vis populiaresniu įrankiu. Sutuoktiniams sąžiningai ir atvirai bendradarbiaujant sudaromos vedybinės sutartys gali suteikti šeimai daugiau finansinio stabilumo ir aiškumo, o kartu sustiprinti pasitikėjimą bei santykių skaidrumą“, – priduria B. Bernatonytė, „Sorainen“ teisininkė.

#VEDYBINĖ#SUTARTIS#SUTUOKTINIS#PINIGAI#FINANSAI