Pernai į Lietuvą imigravo 50 tūkst. užsieniečių

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Žygimantas Šilobritas (ELTA)Šaltinis: ELTA

290499

Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 6 tūkst. piliečių nei jų išvyko, o emigruojančių kiekis, lyginant su 2022 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Visgi, pasak jos, 2023 m. į šalį grįžo mažiau piliečių, nei užpernai.

„Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 17 tūkst. šalies piliečių. Jie sudarė ketvirtadalį visų imigravusių. Grįžusių piliečių buvo 4 tūkst. mažiau, nei praeitais. Iš Lietuvos emigravo 10 tūkst. piliečių, beveik 3 tūkst. mažiau, nei praeitais metais“, – antradienį konferencijoje „2023 m. pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai rodikliai“ teigė J. Petrauskienė.

„Į Lietuvą grįžo daugiau piliečių, nei iš jos išvyko“, – pabrėžė ji.

Tuo pat metu, anot jos, nors imigracijos mastai į Lietuvą per 2023 m. susitraukė, o nuolatinių šalies gyventojų emigracija augo, į šalį atvyko 48 tūkst. daugiau žmonių nei ją paliko. Ji paminėjo, kad apie 5 tūkst. asmenų, pernai imigravusių į Lietuvą, buvo Ukrainos gyventojai.
„Pernai iš Lietuvos emigravo beveik 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 44 proc. daugiau, nei prieš metus. Pernai imigravo 70 tūkst. žmonių, tai 20 tūkst. arba 23 proc. mažiau, nei 2022 m.“ – aiškino ji.

„Pernai į Lietuvą imigravo 50 tūkst. užsieniečių. Kas dešimtas imigrantas buvo Ukrainos pilietis“, – paminėjo ji.

N. Mačiulis: į Lietuvą vykstanti imigracija nėra tvari

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad imigraciją į Lietuvą nėra tvari, nes į šalį atvyksta tik kaimyninių šalių ar Centrinės Azijos gyventojai, bet tam tikri pokyčiai gali smarkiai sumažinti šiuos srautus. Taip pat, anot jo, ateityje gali iškilti iššūkių su tokių asmenų integravimu.
„Matant, kad į Lietuvą per pastaruosius 2 metus grynoji imigracija siekia 3 proc., reikia aktyviau diskutuoti apie imigracijos politiką, matant, kad iš esmės Centrinės Azijos ir kaimynių valstybių gyventojai yra suinteresuoti gyventi Lietuvoje. Tai nėra įvairi imigracija ir ji nėra labai tvari. Tie srautai gali labai pasikeisti, gali kilti iššūkių su jų integracija ir mokymusi. Tai manau, kad ši problema bus aktualesnis Lietuvos ateityje“, – aiškino N. Mačiulis.

Ekonomistas paminėjo, kad nors imigracija svarbi dirbančiųjų kiekio palaikymui, nereikia dramatizuoti visuomenės senėjimo, nes ji nesukuria tokių įtampų, kurių buvo tikėtasi anksčiau. Jo teigimu, penktadalio pensinio amžiaus asmenų pasirinkimas toliau dirbti nulemia tai, kad šiuo metu Lietuvoje pastebimas aukštas užimtumas ir dirbančiųjų kiekis.

„Nepaisant, kad 65 proc. ir vyresnių gyventojų skaičius sudaro daugiau nei 20 proc. visuomenės, jų aktyvumas auga. Jeigu praėjusio dešimtmečio pradžioje mažiau nei 1 iš 10 buvo aktyvūs darbo rinkoje, dabartinė proporcija siekia 1 iš 5. Ir tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl ko matėme beveik aukščiausia užimtumą, kas atrodytų sunku patikėti“, – sakė ekonomistas.

„Vyresnio amžiaus asmenys gyvena ilgiau, gyvena sveikiau ir nori likti aktyvūs darbo rinkoje“, – pridūrė jis.

Socialinių mokslų centro mokslininkas: visuomenės senėjimo priežastys keičiasi

Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys pastebi, kad šalies gyventojų senėjimo „charakteris“ keičiasi. Anot jo, anksčiau darbingo amžiaus gyventojų mažėjimą labiau nulėmė emigracija, bet artimoje ateityje bus susidurta su problema, kad didžiausioji Lietuvos gyventojų karta pasieks pensinį amžių.

„Prognozės artimiausiais metais rodo, kad visuomenė iš tikro sparčiai sensta. Ir jeigu prieš kelis dešimtmečius pagrindinė to priežastis buvo emigracija, nes darbingo amžiaus gyventojai išvyko, tai pasižiūrėjus į ateities perspektyvą, mes matome, kad tos didžiosios kartos įžengia į pensinį amžių. Ir visuomenė artimu metu susidurs su šiais demografiniais procesais“, – aiškino mokslininkas.

Visgi jis pabrėžia, kad dėl imigracijos per 2023 m. Lietuvos gyventojų kiekis išaugo apie 29 tūkst.

Mokslininkas taip pat pamini, kad nors imigravusių ir emigravusių lietuvių skaičiai gali atrodyti nedideli, jie yra svarbūs dėl ypač mažo gimstamumo Lietuvoje. Jis pamini, kad gimusių kūdikių Lietuvoje skaičius paskutinius kelis metus buvo apie 20 tūkst., ką jis vertina kaip labai žemą rodiklį.

„Nors tie skaičiai nėra dideli, siekia vos kelis tūkstančius, daugiau žmonių grįžta, nei išvyksta. Ir nors išvykstančiųjų skaičius siekia 10 tūkst. žmonių, matant, kad per metus gimsta apie 20 tūkst. asmenų, tai yra sąlyginai daug“, – sakė D. Stumbrys
„Viena vertus moterys santykinai mažai susilaukia vaikų, be to reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius yra mažas. Moterų, kurios gali gimdyti ir susilaukti vaikų, skaičius ženkliai mažėja kelis dešimtmečius“, – pridūrė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt