Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Namų ūkis – terminas, išpopuliarėjęs šiuo pandemijos ribojimų laiku. Ekonomikos terminų žodynas paaiškina, kad tai grupė asmenų, gyvenančių viename būste, turinčių bendrą biudžetą ir kartu besimaitinančių, bet nebūtinai susijusių giminystės ryšiais. Namų ūkiu taip pat laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo. Statistika skelbia, kad 40 procentų namų ūkių Lietuvoje sudaro vienas žmogus. Jų istorijos skirtingos. Skirtingos sąlygos ir galimybės. Kaip sekasi šią žiemą kai kuriems iš 40 procentų namų ūkių?
Savanoriška, bet nesavanaudiška
Taip Agluonų kaimo gyventoja E. Škultinienė įvardijo pagalbą, kurios vyresni arba vieniši jos kaimynai ir jos pačios šeima sulaukia iš akmeniškio Haroldo Bučio. „Niekada neatsisako padėti. Kai prireikia vaistų, maisto ar ko iš parduotuvės, mes jau ir skambinam Haroldui. Mes ne tik džiaugiamės jauno žmogaus paslaugumu, norime, kad ir kiti apie jį sužinotų. Jis mūsų gelbėtojas. Štai vienam mūsų kaimynui blogai pasidarė, Haroldas greitąją iškvietė ir palaukė, kol atvažiavo, rūpinosi“, – sakė redakcijai paskambinusi moteris. Haroldas užaugo Agluonuose, čia gyvena jo mama. Tad atvažiavęs aplankyti mamos, jis ir aplanko pažįstamus vienišus buvusius kaimynus. Ir tuos, kurie šaukiasi jo pagalbos.
„Man nesunku, malonu, kad galiu pagelbėti, – sako Haroldas. – Manimi pasitiki, todėl ir kreipiasi. Pavežti pas gydytoją, paimti pensiją ir nupirkti vaistų, parvežti maisto. Atnešti vandens ir išnešti kibirus, atnešti malkų. Kartais iškviesti gydytoją, o kartais kartu atsigerti arbatos…
Daugiau Lilija Smalakienė trečiadienio, vasario 3 d., VIENYBĖJE