Perdegimo sindromas: kada darbinis stresas tampa pavojingu?

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

365840

Perdegimo sindromas – vis dažniau minima diagnozė, kuri gali pasireikšti kiekvienam. Nors apie jį dažnai kalbama profesijų, susijusių su žmonių pagalba, kontekste, vis dėlto perdegimas neturi konkrečios specialybės ribų. Anot reabilitacijos ir sporto medicinos centro „Hila” gydytojų psichoterapeutų, perdegti gali bet kas – nuo gydytojo iki biuro darbuotojo.

Kai darbas „nebedžiugina“

Stresas yra neišvengiama mūsų kasdienybės dalis. Jis nėra vien neigiamas reiškinys – tam tikras jo kiekis (vadinamas eustresu) gali net pagerinti mūsų produktyvumą, kūrybiškumą ir motyvaciją. Vis dėlto, kai stresas tampa lėtiniu, viršijančiu žmogaus prisitaikymo galimybes, jis gali sukelti distresą – o nuo čia tik žingsnis iki perdegimo sindromo.

Perdegimas – tai būsena, kai žmogus praranda emocinius ir fizinius resursus, reikalingus susidoroti su profesiniais iššūkiais. Žmogus tampa apatiškas, išsekęs, darbas nebedžiugina, ima kelti susierzinimą, gali išsivystyti net depresija. Būtent dėl to labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos.

Perdegimas – ne tik emocinis nuovargis

Perdegimo sindromas dažniausiai prasideda nepastebimai: žmogus tiesiog vis dažniau jaučiasi pavargęs, praranda motyvaciją, tampa dirglesnis, sunkiau susikaupia. Būdingiausi simptomai:

- nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas;

- fiziniai negalavimai: galvos, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai;

- emocinė tuštuma, nerimas, pyktis, kaltės jausmas;

- atsiribojimas nuo kolegų, klientų, cinizmas;

- sumažėjęs darbo našumas, dažnos klaidos;

- sutrikęs miegas, motyvacijos stoka;

- priklausomybės (alkoholis, vaistai, narkotikai).

Labai dažnai perdegimą patiria žmonės, dirbantys su kitais žmonėmis – medikai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, policininkai, bet taip pat ir verslo sektoriaus atstovai. Ši problema tampa vis aktualesnė ir „Hila” psichoterapijos praktikoje – specialistai pastebi, kad didėjantis darbo krūvis, informacijos kiekis ir emocinis spaudimas dažnai perauga į rimtus psichikos sveikatos sutrikimus.

Psichoterapija – efektyvus būdas įveikti perdegimą

Svarbiausia – laiku pastebėti pirmuosius perdegimo ženklus. Savistaba yra vienas svarbiausių žingsnių. „Kuo anksčiau atpažįstame distreso ir perdegimo požymius, tuo greičiau galime sau padėti. Kartais užtenka gyvenimo ritmo korekcijos, bet dažnai prireikia ir profesionalios pagalbos“, – teigia „Hila“ gydytojai psichoterapeutai.

Šiuo atveju itin veiksminga psichoterapija, padedanti ne tik išsiaiškinti perdegimo priežastis, bet ir susigrąžinti prasmės pojūtį, atkurti pasitikėjimą savimi, įgyti emocinių įgūdžių, reikalingų stresui valdyti. Sunkesniais atvejais, kai perdegimą lydi depresija ar nerimo sutrikimai, rekomenduojama konsultuotis ir su psichiatru, kuris gali įvertinti, ar reikalingas medikamentinis gydymas.

Kaip apsisaugoti nuo perdegimo?

Norint išvengti perdegimo, labai svarbu nuolat rūpintis savo emocine ir fizine sveikata:

- atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo;

- skirti laiko poilsiui, atsipalaidavimui;

- užsiimti malonia veikla, kuri teikia džiaugsmą;

- taikyti kvėpavimo, sąmoningumo praktikas;

- išmokti priimti nesėkmes, klydimą;

- nesigėdyti kreiptis pagalbos į psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt