Per šalčius raginama pasirūpinti vienišais ar neįgaliais kaimynais

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

29979

Spustelėjus dideliems šalčiams artimieji, kaimynai, bendruomenės nariai, seniūnai turėtų būti atidesni vienišiems pagyvenusiems, ligotiems žmonėms, ypač gyvenantiems atokiai, kurie gali neįvertinti speigo stiprumo, atkreipia dėmesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Pritrūkus pasiruošto kuro, o dėl sniego ir slidumo vengiant išeiti į lauką ar kitų priežasčių, jie gali nesišildyti savo gyvenamojo būsto ir nukentėti dėl šalčio.

Todėl SADM ragina būti bendruomeniškus, aplankyti kaimynus, kurie retai išeina į kiemą žiemą, ypač susirūpinti, jei iš kietu kuru kūrenamo būsto kamino per speigus nerūksta dūmai, o išvykusius iš gimtųjų vietų ar apskritai iš Lietuvos žmonės, kurių pagyvenę tėvai gyvena vieni, raginame būtinai paskambinti jiems, pasiteirauti, ar nereikia pagalbos, paprašyti pažįstamų juos aplankyti.

Dėl paramos kuru reiktų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių, seniūną, o dėl socialinės pagalbos sunkiai besitvarkantiems žmonėms - į seniūnijos socialinius darbuotojus arba Socialinių paslaugų centrą, taip pat į tos vietovės nevyriausybines organizacijas, kurios padeda senyviems gyventojams.

Ugniagesiai irgi prašo gyventojų pasirūpinti šalia gyvenančiais vienišais, garbaus amžiaus ar neįgaliais žmonėmis bei perspėja apie gaisrų pavojus.

Spustelėjus šalčiams, gyventojai intensyviau ima kūrenti krosnis. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad jų kūrenti itin stipriai nereikėtų, geriau tą daryti dažniau ir su pertraukomis. „Per šalčius krosnį kūrenti reikėtų 2-3 kartus. Kas kartą kūrenimas turėtų trukti maždaug pusantros valandos,“ - pataria Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis. Pasak jo, kūrenamos krosnies negalima palikti ir be priežiūros.

Intensyviai kūrenant krosnis, gali užsidegti ir kamine susikaupę suodžiai. „Tirdamas gaisrus, bendraudamas su gyventojais, neretai girdžiu, kad dūmtraukius jie valė kartą per metus. Daugeliui atrodo, iš kur tie suodžiai gali atsirasti, jeigu jie kūrena beržinėmis malkomis. Kad šių malkų dervuota žievė gan greitai užneša sieneles, mažai kas žino, - pastebi G. Zonis. - Yra žmonių, kurie mano, kad dažnai dega tik girtaujančių, vargingai gyvenančiųjų namai, bet ugnis nesirenka. Gaisruose supleška ir tvarkingi, neseniai įrengti ar suremontuoti būstai. Nereta priežastis - laiku neišvalyti dūmtraukiai.“ Jo teigimu, degios medžiagos ant kamino sienelių itin sparčiai kaupiasi ir tada, kai kūrenama drėgnomis malkomis, o po jų dar primetama durpių briketų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei jų gedimų Lietuvoje jau kilo 380 gaisrų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt