PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Vasario 15 d. 10:37

Per metus Kauno rajone beveik padvigubėjo prašančiųjų socialinės paramos

Kaunas

BNS/Fotobankas nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


204714

Lyginant su 2021-ųjų pradžia, šiemet Kauno rajono savivaldybėje socialinių pašalpų gavėjų skaičius padidėjo 96,2 procento. Tokius duomenis šį antradienį naujienų agentūrai ELTA pateikė Savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Ženkliai padaugėjo nepasiturinčių gyventojų, pasinaudojančių valstybės suteikiama kompensacija už būsto šildymą. Pažymėtina, kad nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Svarbu tai, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama, nepriklausomai nuo šildymo būdo, - tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.). Tiesa, kai būstas šildomas kitų rūšių energija (pvz., elektra), prašydami kompensacijos, gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą) ir duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Taip pat visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre).

ELTA primena, kad gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus. Pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną bei malkų neperka, – išlaidų nepatiria.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2; · kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam jos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2. Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.), – pabrėžia Kauno rajono savivaldybė.

ELTA