Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Higienos instituto duomenimis, pernai naujai diagnozuotų onkologinėmis ligomis sergančių pacientų padaugėjo apie 1000 ir šiuo metu siekia beveik 25 tūkst., diabetas pirmą kartą nustatytas net 5 tūkst. pacientų per metus, juo serga 19 tūkst. gyventojų.
Sparčiausiai auga kraujotakos ligomis sergančių pacientų skaičius, kuris per metus augo 31 tūkst. naujų atvejų ir šiuo metu sudaro beveik 228 tūkst. pacientų.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad panaši tendencija prognozuojama ir 2018 metais.
Daugiausia, net 66 proc. visų pacientų, vartojančių kompensuojamuosius vaistus ligoms gydyti, serga kraujotakos ligomis. Šios grupės vaistams paciento priemokos sumažėjo apie 35 proc., o nervų sistemą veikiančių vaistų grupėje, kurią vartoja apie 18 proc. pacientų, - apie 27 proc.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, pakeitus vaistų bazinių kainų ir paciento priemokų apskaičiavimo tvarką, priemoka pacientams vidutiniškai mokama už receptą sumažėjo per pusę - nuo 5,7 iki 2,86 euro.
„Matome labai aiškią teigiamą dinamiką ir pagal 2018 m. trečiojo ketvirčio duomenis prognozuojame, kad 2018 m. pacientų priemokų suma sumažės apie 27 proc. nuo 55 iki 40 mln. eurų. Šie 15 mln. eurų turi labai aiškią ir apčiuopiamą vertę kiekvienam pacientui. Sutaupymo rezultatus pajus pačios įvairiausios ligonių grupės, nes pradėtas kompensuoti 41 naujas vaistas bei padidinti kompensavimo lygmenys“, - pabrėžė viceministrė K. Garuolienė.
Pasak viceministrės, ne tik kainos, bet ir prieinamumo pokytį pajuto labai įvairios pacientų grupės: nuo onkologinėmis ligomis sergančiųjų iki paliatyvios slaugos reikalaujančių ligonių.
Šiemet, įrašius naujas veikliąsias medžiagas ir indikacijas, pradėtas kompensuoti 41 naujas vaistas, kuriuo iki šiol gydymas nebuvo kompensuotas. Pacientams nuo lapkričio mėnesio yra prieinamas gydymas kompensuojamaisiais vaistais, skirtais lėtiniam hepatitui C, melanomai, limfomai, kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti, proveržiniam skausmui, esant onkologiniam susirgimams, mažinti.
Autoimuninės kilmės ligoms gydyti vaistai perkelti į A sąrašą, o nuo sausio 1 dienos kardiologinėmis ligomis sergantiems reikalingų vaistų kompensavimo lygis pakeltas iki 100 proc. Taip pat pirmą kartą per daugelį metų papildytas kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašas ir padidintas išrašomų medicinos pagalbos priemonių kiekis.
Statistika rodo, kad sunkiomis ligomis sergantys žmonės turi vis daugiau galimybių įsigyti jų gydymui gyvybiškai svarbių kompensuojamųjų vaistų. Pasak SAM atstovų, to pasiekti pavyko per šiuos metus ne tik išplėtus kompensuojamųjų vaistų sąrašą, bet ir sutaupius 15 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad, pradėjus įgyvendinti kainodaros pakeitimus, perkančiajam kompensuojamus vaistus mokama paciento priemoka už receptą vidutiniškai sumažėjo apie 2,8 euro.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Lietuvoje kasdien šimtai žmonių išgirsta skaudžias diagnozes, kovoja ir gyvena su įvairiomis ligomis bei negalavimais.
„Deja, kol kas pirmaujame Europoje pagal širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų skaičių, daugybė žmonių kovoja su vėžiu, gyvena su diabetu. Kiekviena liga yra didelis iššūkis ir išbandymas, rūpestis ligoniui, jo artimiesiems, medikams. O žinojimas, kad reikalingi vaistai ar gydymo priemonės yra prieinamos ir kompensuojamos, tą rūpestį bei nerimą gerokai sumažina. Būtent to ir siekėme išplėsdami kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, - sako A. Veryga.
Anot ministro, šie pokyčiai ir daugiau galimybių sergantiesiems ypač svarbu, nes 30 proc. mūsų šalies pacientų serga kraujotakos sistemos ligomis ir net 8 proc. yra diagnozuotas onkologinis susirgimas.
ELTA