Per maistą plintančių infekcijų galima išvengti laikantis bendrųjų higienos principų

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt

133731

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kad vasarą, dažniau nei kitais metų laikais, padaugėja apsinuodijimo maistu ir žarnyno infekcijų atvejų. Apie 85–90 proc. visų užkrečiamųjų žarnyno infekcijų protrūkių Lietuvoje užregistruojama dėl namų sąlygomis gaminamo maisto. Tad norint išvengti nepageidaujamų sveikatos sutrikimų, būtina laikytis maisto higienos taisyklių ne tik išėjus į gamtą, bet ir namuose.

Ypatingai svarbus veiksnys gaminamo maisto saugai užtikrinti ir viena pigiausių priemonių kryžminės taršos prevencijai – rankų plovimas. Rankų plovimas visiems ir visada privalomas prieš kiekvieną valgį, po nešvarių daiktų lietimo, darbo su žaliavomis, grįžus iš lauko, po darbo sode, po ligonio slaugymo ir t. t.

Pasak maisto saugos specialistų, pagrindinės priežastys, kodėl namų ūkio sąlygomis pagamintas maistas gali tapti nesaugiu, yra šios: kai gaminant maistą pažeidžiami higienos reikalavimai, nesilaikoma maisto saugojimo ir transportavimo sąlygų arba kai maistą tvarko sergantis ar bakterijas platinantis asmuo.

Dažniausiai pasitaikantys higienos pažeidimai namų virtuvėje – tai susikertantys termiškai neapdoroto ir šiluma apdoroto (t. y. virto, kepto) maisto tvarkymo keliai, kitaip šis procesas vadinamas kryžmine tarša. Tai įvairių bakterijų ar kitų mikroorganizmų patekimas nuo vieno maisto produkto ar paviršiaus ant kito, kur susidaro palankios sąlygos naujai, žmogaus organizmui žalingai mikroflorai augti, intensyviai vystytis ir daugintis.

Kryžminė tarša gali atsirasti per nešvarias pjaustymo lenteles ir peilius, neplautas rankas, nekokybiškai išplautus indus, netinkamai laikant neuždengtą maistą šaldymo įrenginyje, nešvarias pašluostes, maisto gamybos įrenginius (mėsmales, mikserius ir pan.), svarstykles ir kt. Taip pat ji gali susidaryti nesaugų maistą nepakankamai gerai apdorojant šiluma, nehigieniškai vykdant pirminį maisto paruošimą, dėl nešvarios maisto tvarkymo aplinkos ir pan.

Pavojingiems mikroorganizmams užkirsti kelią patekti ant maisto produktų padeda kiek įmanoma dažnesnis su maistu besiliečiančių paviršių valymas, maisto gamybai naudojamos įrangos, prietaisų bei įrankių tinkama priežiūra. Kasdieniniam virtuvės valymui ir švarai palaikyti visiškai pakanka šilto muiluoto vandens, kuris gerai ir efektyviai pašalina susikaupusius nešvarumus, riebalus ar mikroorganizmus. Jeigu reikia, papildomam nešvariausių vietų valymui galima naudoti ir indų plovimui skirtus buitinius ploviklius – jų galima įsigyti su dezinfekuojančiu ir be dezinfekuojančio poveikio. Po plovimo drėgnus paviršius svarbu gerai nusausinti, kad nesusidarytų palankios sąlygos mikrobams daugintis.

Virtuvėje reikėtų turėti bent porą peilių ir pjaustymui skirtų lentelių atsargų rinkinių, iš kurių vienas komplektas būtų skirtas žaliai mėsai, paukštienai ar žuviai tvarkyti, kitas – šiluma apdorotiems maisto produktams, pavyzdžiui, sūriui, dešrai ir pan., tai taip pat padėtų išvengti kryžminės taršos.

Mechaninius buitinius virtuvės prietaisus po kiekvieno panaudojimo gerai išvalius reikėtų dar ir nusausinti. Tokia įrenginių eksploatavimo priežiūra ne tik prailgins prietaisų tarnavimo amžių, bet ir užtikrins tinkamą higieną.Tinkamas žaliavinių ir pirminių maisto produktų nukensminimas taip pat labai svarbus, siekiant išvengti pavojaus sveikatai. Žalia mėsa, žuvis ir paukštiena yra padidintos rizikos žaliaviniai maisto produktai, ant kurių paviršiaus bei vidaus organuose, raumenyse gali būti aptinkama mikroorganizmų (tarp jų – ir patogeninių), galinčių susargdinti žmogų. Įprastai šių žalių produktų tiesiogiai maistui nevartojame, juos prieš vartojimą apdorojame šiluma.

Europos valstybių mokslininkai teigia, kad plautuvėje prieš virimą plauti šių produktų nereikėtų, nes po tekančio vandens srove nuo termiškai neapdorotos mėsos krintantys vandens purslai gali būti užteršti patogeniniais mikroorganizmais, dėl to atsiranda tikimybė užteršti ir aplink esančią aplinką – paviršius, stalviršius, tvarkančiojo produktus rankas, prijuostę ar drabužius ir kt. Žalia mėsa, paukštiena, žuvis nukenksminama apdorojant ją šiluma, gatavi produktai tampa visiškai saugūs vartojimui, jei gaminamo gaminio viduje pasiekiama ir išlaikoma ne mažesnė kaip 75 °C temperatūra.

Šviežių vaisių, uogų ir daržovių sauga užtikrinama jas kruopščiai plaunant po tekančiu geriamuoju vandeniu. Salotų lapus rekomenduojama plauti kiekvieną atskirai, kad galėtumėte būti tikri, kad tarp lapų neliko smėlio dalelių, muselių ar kitų teršalų. Itin žemėtas prieskonines žoles, daržovių lapus, šakeles galima iš pradžių trumpam pamerkti į dubenį su pasūdytu vandeniu, kad greičiau atmirktų nešvarumai, o po to kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu. Ypatingai žemėtiems šakniavaisiams rekomenduojama iš pradžių mechaniškai peiliu pašalinti žemes, purvą, po to nuplauti tekančiu vandeniu, jeigu reikia – daržovių odelę galima švelniai nugremžti kempine ar šepečiu ir dar kartą gerai nuplauti tekančiu vandeniu arba nulupti, nuskusti.

Specialistai ragina rūpintis savo sveikata – virtuvės priežiūrai, maisto plovimui ir taršos sumažinimui patariama atsirinkti tas valymo priemones, kurios labiausiai tinka, yra patogios ir saugios naudoti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt