Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Viešoji įstaiga „Socialiniai meno projektai“ ir asociacija „Demencija Lietuvoje“ pradėjo įgyvendinti projektą „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas“. Projektas bus įgyvendinamas trejus metus, jis yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
Pasak LSMU pranešimo, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) demenciją įvardija kaip visuomenės sveikatos prioritetą ir kiekvieną šalį skatina iki 2025-ųjų parengti demencijos strategiją. Lietuva viena iš nedaugelio kol kas tokios strategijos neturinčių Europos Sąjungos valstybių
Projekto iniciatorė – VšĮ „Socialiniai meno projektai“ vadovė ir viena iš asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėjų, „The Global Brain Health institute“ alumnų tinklo narė Ieva Petkutė pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje yra daug su demencija susijusių iššūkių, kurie neleidžia demenciją turintiems asmenims ir jų šeimoms sulaukti reikiamos pagalbos. Remiantis PSO rekomendacijomis, siekiama didinti visuomenės informuotumą apie demenciją, mažinti demenciją turinčių žmonių stigmą ir socialinę atskirtį, skatinti demencijos strategijos kūrimą, į šį procesą įtraukti pilietinę visuomenę.
„Lietuvoje turėtų būti apie 50 tūkst. demenciją turinčių asmenų, tačiau diagnozuota tik apie 31 tūkst. Numatoma, kad dėl įvairių priežasčių per artimiausius 30 metų demencijos atvejų šalyje padvigubės, todėl svarbu šiems pokyčiams pasirengti jau dabar. Demencija visuomenėje klaidingai laikoma įprasto senėjimo dalimi, o ne neurologiniu sutrikimu.. – Alzheimerio liga, kuri yra dažniausia demencijos forma, suserga ir daug jaunesni, vos 40-ies ar 50-ies metų sulaukę asmenys. Ligos simptomai atsiranda dar anksčiau, bet dažniausiai į juos dėmesys atkreipiamas per vėlai, kai asmens būklė jau pakerta jo galimybes gyventi savarankiškai.
Niekas nėra apsaugotas nuo šios būklės, tačiau visuomenės informuotumas apie rizikos veiksnius galėtų padėti sumažinti demencijos riziką, o ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba leistų demenciją turintiems asmenims ilgiau gyventi visavertį gyvenimą. Parama demenciją turinčių asmenų globėjams apsaugotų juos nuo emocinio ir fizinio nuovargio, kuris labai neigiamai veikia jų sveikatą“, – pabrėžia I. Petkutė.
Pažymėtina, jog demencijos klausimais ji susidomėjo prieš keletą metų kurdama muziejų prieinamumą didinančią programą „Susitikime muziejuje“, kuri demenciją turintiems žmonėms ir jų globėjams pirmą kartą Lietuvoje suteikė galimybę mėgautis menu bei kurti muziejaus aplinkoje. Programa buvo rengiama bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais.
„Teigiamo vertinimo sulaukusi programa – pavyzdys, kaip tarpsektorinis bendradarbiavimas gali padėti sukurti asmens poreikius ir galimybes atliepiančią paslaugas. Taip pat tai rodo, kad rengiant demencijos strategiją, būtina dėmesį kreipti ne vien į sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, – svarbu matyti visus žmogaus poreikius“, – sako I. Petkutė.
Ji pabrėžia, kad jau sukurta interneto svetainė www.demencijalietuvoje.org, kurioje galima rasti aktualios informacijos ir patikimų šaltinių demencijos tema. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė ir labdaros fondas „The Tiltas Trust“.
Projekto partneriai: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Klaipėdos regiono Alzheimerio ligos klubas „Atmena“, Kauno Alzheimerio klubas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Islandijos Alzheimerio asociacija, tarptautinė organizacija Alzheimer Disease International (ADI). Projektą įgyvendina komanda, į kurią susibūrė mokslininkai, tyrėjai, medicinos priežiūros įstaigų darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Visų jų pastangos turėtų padėti užtikrinti holistinį požiūrį, ieškant tinkamiausių sprendimų demencijos strategijai kurti.
ELTA