Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Įkaitai – visas miestelis
Apie būtinybę iš esmės pertvarkyti „Penktos kojos“ veiklą buvo kalbama Kauno rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime.
„Visi mes mylime gyvūnus, juos globoti yra kilni misija, tačiau ji privalo vykti laikantis įstatymų ir nepažeidžiant šalia gyvenančių žmonių interesų. Gerai jaustis turi visi: ir gyvūnai, ir žmonės“, - pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis prisiminė, kaip prieš keletą metų „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė iš privataus asmens įsigijo buvusio karinio komplekso parduotuvės patalpas ir pristatė bendruomenei čia planuojamos veiklos viziją. „Tuomet išgirdome daug gražių idėjų apie šiuolaikinį gyvūnų viešbutį su atskirais kambariukais kiekvienam šuniui, šildomomis grindimis, individualia kanalizacija, veterinarijos klinika, jaunimo edukaciniu centru, poilsio kambariais, virtuve, dušu. Deja, šiandien turime antisanitarinėmis sąlygomis veikiančią šunų prieglaudą, kurios įkaitais tapo iki šiol ramiai gyvenę miestelio žmonės“, - guodėsi seniūnas.
Nosį riečianti įstaiga įsikūrusi priešais seniūnijos pastatą. Šalia gyvenamieji namai, vos už kelių dešimčių metrų – ką tik rekonstruotas stadionas. V. Žvirblis tvirtino, kad Linksmakalnio gyventojai labiausiai kenčia dėl triukšmo ir smarvės. Šunys loja ir dieną, ir naktį.
„Seniūnijos langų negalime atsidaryti net vasarą. Vieno renginio metu alergiškas berniukas nuo nepakeliamo tvaiko net apsivėmė“, - prisiminė seniūnas.
Keturkojai vedžiojami šalia judrios gatvės, nuo jų šlapimo, seniūno teigimu, džiūsta medžiai. Gyvūnų plaukai neretai užkemša nuotekų tinklus.
V.Žvirblis įsitikinęs, kad šunų prieglaudą būtų geriausia iškeldinti už gyvenvietės ribų, bet čia visi sklypai ir pastatai seniai privatizuoti ir pakankamai brangūs.
Prašymai ir baudos nepadeda
Veiksmingai kontroliuoti privačios įstaigos veiklą teisinių svertų nedaug. Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Sergejus Lemziakovas sakė, kad „Penktos kojos“ direktorė ne kartą įspėta ir bausta už įvairius administracinius nusižengimus, tačiau padėtis negerėja.
V.Makūnas situaciją aptarė su policijos atstovais bei Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininke Daiva Švelniene, kuri pastebėjo, kad A. Volockytė su jos vadovaujama įstaiga bendradarbiauja nenoriai.
Praėjusių metų gegužės 3 d. patikrinimo metu veterinarijos tarnybos gydytojai-inspektoriai nustatė, kad „Penktos kojos“ gyvūnams neužtikrinamos tinkamos sąlygos, viename garde buvo laikomi 4 šunys, nebuvo gyvų ir nugaišintų gyvūnų bei dezinfekcijos žurnalo. Gyvūnų augintinių registre VšĮ „Penkta koja“ vardu registruoti 655 gyvūnai, o tikrinimo metu rasti tik 184 šunys.
Šių metų sausį A. Volockytės administracinė byla buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, tačiau į teismo posėdžius atsakovė neateidavo. Teismas konstatavo pažeidimus ir „Penktos kojos“ direktorei skyrė 390 eurų baudą.
Susitikime su Kauno rajono vadovais A. Volockytė tvirtino, kad įstaigai pertvarkyti trūksta pinigų. “Mūsų organizacija savo veiklą vykdo fizinių ir juridinių asmenų paramos lėšomis, o statybos brangiai kainuoja, be to, reikia mokėti atlyginimus darbuotojams“, - teisinosi direktorė.
Meras kviečia į talką
Vis dėlto tvirtinti, kad „Penkta koja“ yra palikta likimo valiai būtų neteisinga: įstaigai gausiai aukoja žmonės ir organizacijos, čia atvyksta savanoriai ne tik iš Kauno rajono, bet ir iš Kauno miesto, kitų vietovių, buvę benamiai keturkojai atranda naujus šeimininkus.
Lankytojai nori padėti gyvūnams, bet ne vieną jų stebina prieglaudoje tvyranti netvarka.
„Taip toliau gyventi negalima. Turime suremti pečius ir sukurti tokią aplinką, kuri būtų saugi ir gyvūnams, ir Linksmakalnio gyventojams“, - kalbėjo V. Makūnas.
Meras pabrėžė, kad prieglaudoje negalima laikyti daugiau gyvūnų, nei leidžia higienos normos. Taip pat svarbu įrengti tinkamus kvapų išleistuvus. Pasitarimo dalyviai sutarė, kad būtina aptverti įstaigos teritoriją ir imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti triukšmą ir kvapus. Vienas svarbiausių darbų – pastatyti garsą slopinančią sienelę ir ją apsodinti tujų gyvatvore.
„Pirmiausia reikėtų parengti įstaigos teritorijos sutvarkymo planą ir numatyti konkrečius jo įgyvendinimo etapus, o darbus atlikti panaudojant bendruomenės potencialą ir projektams skirtas lėšas“, - ragino meras, pabrėždamas, kad savivaldybė neliks nuošalyje.
A.Volockytė informavo, kad privatus asmuo „Penktai kojai“ padovanojo greta esantį 2 ha sklypą. Direktorė taip pat pristatė planą, pagal kurį gyvūnų vedžiojimo aikštelės bus perkeltos toliau nuo gyvenamųjų namų, į šlaito gilumą. Teritorijos tvarkymo darbai turėtų prasidėti jau šį rudenį.