Penki mitai apie vištieną: ką kiekvienam svarbu žinoti apie vieną populiariausių maisto produktų

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

10288

Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse vištiena tampa vis populiaresnė: Europos Sąjungoje per pastaruosius 15 metų šio maisto produkto vartojimas išaugo beveik penktadaliu*, o Lietuvoje vien per 2015 m. vištienos vartojimas pašoko 12 proc. Vis dėlto, viešojoje erdvėje sklando nemažai prieštaringos informacijos apie vištieną ir jos gamybą. Paukščių augintojai pažymi: dauguma vištieną gaubiančių mitų yra visiškai nepagrįsti.

jm65v3jk8x.jpg

Statistikos departamento duomenimis, jau kelerius metus iš eilės vištienos suvartojimas auga daugiau nei dešimtadaliu. 2015 m. vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 29 kg paukštienos, tai buvo 3 kg arba 12 proc. daugiau nei 2014 m. Panašias tendencijas fiksuoja ir prekybininkai: lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirmąjį šių metų pusmetį vištienos paklausa augo maždaug 7 proc., o kiaulienos vartojimas atitinkamai mažėjo. Spartus vištienos populiarumo augimas prekybos tinkle fiksuotas visus pastaruosius trejus metus.

Nepaisant to, tiek prekybininkai, tiek paukščių augintojai teigia girdintys įvairių vartotojų nuogąstavimų dėl paukštienos, ypač – susijusių su maistui skirtų viščiukų auginimu. „Žmonės galvoja, kad mėsai skirti paukščiai greitai užauga dėl įvairių preparatų, hormonų ar antibiotikų, kuriuos paukščių augintojai neva specialiai jiems suleidžia ar sulesina. Tokia nuomonė susiformavo tik iš nežinojimo“, − pažymi AB Vilniaus paukštynas generalinis direktorius Gintaras Martinkus.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į penkis gajausius mitus apie vištieną ir jos gamybą.

1. Mėsiniai viščiukai greitai užauga, nes jiems duodami auginimą skatinantys preparatai, hormonai ar antibiotikai

„Šis įsitikinimas – visiškai klaidingas. Bet koks augimą skatinančių stimuliatorių naudojimas Europos Sąjungoje draudžiamas nuo 2006-ųjų“, - teigia G. Martinkus. Anot jo, mėsiniai viščiukai broileriai auginami griežtai laikantis ES ir šalies teisės aktų, nustatančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles. Viščiukų augimo tempą lemia ne skatinantys preparatai, o turtinga jiems tiekiamo lesalo sudėtis. Mėsiniams viščiukams skirtas lesalas subalansuotas pagal paukščių amžių, jo sudėtyje yra ne tik visų būtinųjų maistinių medžiagų, nes lesalui naudojami lietuviški kviečiai, Lietuvoje arba kaimyninėse šalyse įsigyti kukurūzai, sojų rupiniai ir augaliniai aliejai. Lesalas taip pat prisotintas vitaminais bei mikroelementais – natriu, kaliu, kalciu, magniu, kitomis naudingomis medžiagomis.

2. Paukščiai auginami narvuose

Vilniaus paukštyno vadovas kategoriškai atmeta ir šį mitą. „Paukščių auginimo sąlygas griežtai apibrėžia teisės aktai. Lietuvoje kaip ir visoje Europos sąjungoje mėsiniai viščiukai auginami laisvi ant kraiko, lesinami subalansuotu lesalu. Tik dėl specialios jų veislės ir atsakingo auginimo - šviesos, lesinimo, girdymo, ventiliavimo ir kitų sąlygų, - jie išauga sveiki per palyginti trumpą laiką, o jų mėsa – saugi ir kokybiška“, - teigia G. Martinkus.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES paukščių augintojai yra griežtai kontroliuojami, tikrinama, kaip jie laikosi gyvūnų gerovės, aukštos gyvūnų sveikatos apsaugos. Paukščius nuolatos stebi įmonėje dirbantys veterinarijos gydytojai, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

3. Vištienoje gausu įvairių kenksmingų preparatų

Netiesa ir tai: mėsos sudėtyje leidžiamos medžiagos ir jų kiekiai taip pat reguliuojami ES teisės aktais. Gaminama paukštiena turi atitikti Europos Komisijos nustatytus reikalavimus dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose.

„Baimė, neva mėsoje esama antibiotikų, hormonų ar GMO, visiškai nepagrįsta. To būti ir negali pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančius įstatymus, užtikrinančius saugių produktų gamybą. Nė vienas ūkis, kuriame augintų paukščių mėsa tiekiama vartotojams, net negalėtų naudoti medžiagų, kurios uždraustos: juk jų negalima nei įsigyti, nei naudoti, o mėsos kokybė griežtai kontroliuojama nuolat atliekamais tyrimais,“ - teigia paukštyno vadovas.

4. Mėsinis viščiukas neturėtų skirtis nuo naminės dedeklės
Ne visai taip – mėsiniai viščiukai ir naminės, kiaušinius dedančios vištos skiriasi tiek veisle, tiek auginimo būdu. Paukštynai augina ir vienų, ir kitų paukščių, tik vištos dedeklės deda maistui skirtus kiaušinius ir tai – pagrindinė jų paskirtis. Šie paukščiai auginami kitaip nei broileriai − dedeklėms skiriami kitokie lesalai ir kitas lesinimo režimas, šios veislės vištos išauga per 60 savaičių. Tuo tarpu mėsiniai viščiukai lesinami specialiai jiems skirtu lesalu, šiems paukščiams užtikrinamas tinkamas vėdinimas, oro temperatūra.

„Mėsinius viščiukus augina ir ūkininkai ar kaimo gyventojai, tačiau šiuos paukščius užauginti jiems paprastai trunka kiek ilgiau. Taip yra dėl to, kad užtikrinti pastovų lesinimą, šilumą bei apšvietimą, koks yra specialiai įrengtose paukštidėse, ne visuomet pavyksta – tad vietoje 40 dienų jie auga apie 2-3 mėn. Tačiau taip auginami jie vis tiek netaps vištomis dedeklėmis, nes jų visai kitokia paskirtis“, − komentuoja Vilniaus paukštyno vadovas.

5. Vištiena nėra vertinga mėsa ir sukelia alergiją

Netiesa: vištiena – tai geriausias visaverčių baltymų šaltinis. Kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, fosforo, geležies, vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje. „Baltieji paukščių raumenys yra ypatingai vertinami, nes kuo daugiau vartojama šios mėsos, tuo daugiau gaunama ir žmogui reikalingų būtinų nepakeičiamų amino rūgščių (baltymų), kurios yra svarbios organizmo ląstelių atsinaujinimui. Vištienoje taip pat yra vitaminų: A, B grupės, taip pat folio rūgšties ir ji yra ir geležies šaltinis“, - komentuoja G. Martinkus.

Pasak jo, klaidinga ir vyraujanti nuomonė, esą vištiena – itin dažnai alergiją sukelianti mėsa. G. Martinkus atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nurodyti alergenai, kuriuos būtina pažymėti etiketėje, jei jų yra produkto sudėtyje. Šis alergijos sukėlėjų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į informaciją, kokie produktai dažniausiai sukelia reakcijas. Vištienos tarp šių produktų nėra.

„Lietuviška paukštiena – be GMO, be hormonų, joje nėra jokių antibiotikų ar kitų medikamentų, tad saugi vartoti. Paukštiena – sveikatai palankesnis produktas, kurio sudėtyje yra mažiau riebalų ir yra lengviau virškinamas,“ − teigia G. Martinkus.

Paukštyno vadovas pažymi, kad vištiena šiuo metu yra antra pagal populiarumą mėsa pasaulyje. Vis dėlto, prognozuojama, kad jei vištienos vartojimas ir toliau augs tokiais pat tempais, 2030 m. ji taps populiariausia mėsa.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt