Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Lengvatos tęsimą numatančią Pelno mokesčio įstatymo pataisą siūlo liberalas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, jau sukurta ekosistema užtikrina didelį Lietuvos konkurencinį pranašumą pritraukiant kino industrijos lyderius „Netflix“ ar HBO.
„Šiais laikais kinas Lietuvos kultūrai yra tokia pat svarbi šaka, kaip lazerių ar puslaidininkių gamyba pramonei“, – sako parlamentaras.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė taip pat mano, kad lengvata turėtų būti pratęsta, tačiau abejoja, ar ją reikėtų svarstyti atskirai nuo mokesčių reformos pakete siūlomų Pelno įstatymo pakeitimų, tarp kurių yra numatytas paramos kino kūrėjams pratęsimas.
„Tai prasminga, pasiteisinusi ir daug naudos davusi priemonė. Tačiau atskirų siūlymų išėmimas iš jau pateikto projekto sisteminiu požiūriu nėra geras precedentas, todėl raginčiau labiau koncentruotis į nuoseklius ir sisteminius sprendimus“, – BNS tvirtino M. Lingė.
Lietuvos kino centro atstovas Deimantas Saladžius BNS pabrėžė, kad nepratęsus šios lengvatos kino industrija patirtų didelių praradimų.
„Prarasime ganėtinai daug, kadangi tokios lengvatos ar pačios rėmimo formos yra visose Europos šalyse, net ir visame pasaulyje. Mes iškristume iš visos tos rinkos, nebebūsime konkurencingi. Viskas pasikeis“, – aiškino D. Saladžius.
„Jeigu ta lengvata nebūtų pratęsta, vadinasi, užsienio kūrėjams nebeapsimokės važiuoti į Lietuvą filmuoti. Ne čia jie išleidžia daug daugiau nei gauna iš lengvatos. Lengvata yra visiškai atsiperkanti“, – pridūrė centro Filmų gamybos skyriaus darbuotojas.
D. Saladžius taip pat pabrėžė, kad lengvata taikoma ne tik užsienio kūrėjams, bet ir vietiniams filmų kūrėjams: „Tai jiems galimybė gauti finansavimą ne tik iš centro, bet ir papildomai iš lengvatos. Todėl sunkumų sukeltų ir jiems“.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2022-iais filmų gamintojai pasinaudoję lengvata iš Lietuvos įmonių surinko daugiau nei 17,8 mln. eurų neatlygintinų lėšų – 18 proc. daugiau nei 2021 metais. Tai didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį.
Pernai finansuoti net 85 nauji pelno mokesčio lengvata pasinaudoję filmai: 63 nacionalinių, 13 užsienio ir 9 bendros gamybos kino projektų.
2014-2022 metais pasinaudojus lengvata į filmų gamybą investavo 269 Lietuvos įmonės, o bendrai filmų gamybai buvo pritraukta 68,6 mln. lėšų. Per tą laiką lengvata buvo panaudota 371 filmų finansavimui – investicijos skirtos 207 nacionaliniams kino projektams, 85 užsienio filmams ir 79 bendros gamybos filmų projektams.
Baltijos šalyse rugpjūtį lankėsi atstovai iš Jungtinių Valstijų, Kanados ir Europos, ieškoję pastatų ir interjerų, kurie tiktų televizijos serialų bei kino juostų kūrimui. Jie apžiūrėjo Lietuvos rašytojų sąjungą, Vilniaus universitetą, Lukiškių kalėjimą, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, Lietuvos kooperatyvų sąjungos pastatą, Fabijoniškių rajoną, televizijos bokštą, Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, Pažaislio vienuolyną, Vilniaus ir Kauno senamiesčius, Kauno banko ir Kauno centrinio pašto pastatus, Trakų pilį ir Užutrakio dvarą.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
