Pekinas: Rubio pasisakymas apie Tiananmenio žudynes –„puolimas“ prieš Kiniją

Pasaulis

Pekinas / Unsplash

Marius JakštasŠaltinis: ELTA

Pekinas trečiadienį griežtai sureagavo į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimą, kad pasaulis „niekada nepamirš“ 1989 m. Tiananmenio žudynių: šį pasisakymą pavadino „puolimu“ prieš Kiniją.

1989 m. birželio 4 d., po kelias savaites trukusių demonstracijų, kuriose reikalauta didesnių politinių laisvių, Kinijos kariuomenė su tankais išvaikė taikius protestuotojus iš Pekino Tiananmenio aikštės.

Nors tikslaus aukų skaičiaus nežinoma, tačiau žuvo šimtai žmonių, o kai kurie šaltiniai nurodo, kad jų buvo daugiau nei 1 000.

Nuo tada Kinijos komunistų valdžia stengiasi užkirsti kelią bet kokioms viešoms užuominoms apie susidorojimą su protestuotojais.

Po ilgo laiko apie žmogaus teises vėl prabilęs M. Rubio antradienį savo pareiškime teigė, kad „pasaulis niekada nepamirš“ birželio 4 d. įvykių, net jei Pekinas „aktyviai bando cenzūruoti faktus“.

„Šiandien mes paminime drąsius kinus, kurie žuvo bandydami pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis, taip pat tuos, kurie ir toliau persekiojami dėl to, kad siekia teisingumo ir atsakomybės už 1989 m. birželio 4 d. įvykius“, – pažymėjo JAV valstybės sekretoriaus.

Į M. Rubio komentarus trečiadienį Pekine surengtoje spaudos konferencijoje atsakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas.

„Klaidingi JAV pusės pareiškimai piktybiškai iškraipo istorinius faktus, sąmoningai puola Kinijos politinę sistemą ir vystymosi kelią bei rimtai kišasi į Kinijos vidaus reikalus“, – sakė jis. „Kinijos pusė tuo labai nepatenkinta ir tam griežtai prieštarauja. JAV pusei pateikėme oficialų protestą.“

JAV Senate aktyvaus žmogaus teisių gynėjo reputaciją tuėjęs M. Rubio, tapęs prezidento Donaldo Trumpo vyriausiuoju diplomatu, tapo labiau selektyvus: savo kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų visų pirma nukreipė į JAV priešininkus, įskaitant Kiniją ir Kubą.

M. Rubio pirmtakai kasmet išleisdavo pareiškimus, skirtus kruvinų represijų metinėms paminėti. Tačiau jo šiųmetis pareiškimas turėjo subtilių skirtumų. Demokratų deleguotas M. Rubio pirmtakas Antony Blinkenas praėjusiais metais paragino Kiniją priimti Jungtinių Tautų remiamo žmogaus teisių padėties vertinimo rekomendacijas ir gerbti po Antrojo pasaulinio karo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintas laisves.

M. Rubio šįkart neminėjo Jungtinių Tautų, kurios dažnai tampa Trumpo administracijos kritikos taikiniu.

JAV valstybės sekretoriaus pastabas atkartojo Taivano prezidentas Lai Ching-te, pažadėdamas saugoti kruvinų represijų aukų atminimą.

„Autoritarinės vyriausybės dažnai renkasi tylėti ir pamiršti istoriją; demokratinės visuomenės renkasi išsaugoti tiesą ir atsisako pamiršti tuos, kurie prisidėjo prie žmogaus teisių idealo ir jų svajonių“, – rašė Taivano prezidentas „Facebook“ įraše prieš kasmetinę budėjimo akciją Taipėjaus Laisvės aikštėje.

Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir šią demokratijos salą grasina užimti jėga.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt