Pavėžėjimo paslaugą gauna nepakankamai žmonių, turinčių negalią: ministerija pirštu rodo į savivaldybes

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Irtautė GutauskaitėŠaltinis: ELTA

283301

Pavėžėjimo paslauga vis dar teikiama nepakankamam skaičiui asmenų, turinčių negalią, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė.

„Jeigu pažiūrėtume į statistiką – ji nėra džiuginanti. Pavėžėjimo paslaugą 2022 metais gavo 18 tūkstančių 400 asmenų, prieš metus buvo 15 tūkstančių 400 asmenų“, – LRT radijui pirmadienį ryte teigė SADM atstovė.

„Tai reiškia, kad nuo 200 tūkst. asmenų su negalia mes turime tik tokį skaičių, kurie gauna pavėžėjimo paslaugą per savivaldybes. Tai reiškia, kad žmonės yra palikti gelbėtis patys. Tai yra nedovanotina“, – pridūrė V. Toleikienė.

Anot jos, neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų pavėžėjimą į sveikatos priežiūros įstaigas turi užtikrinti savivaldybė. V. Toleikienė pabrėžė, kad tai savivaldybės daro, organizuodamos viešuosius pirkimus ir laimėtojams mokėdamos už pavėžėjimo paslaugų teikimą.

„Tai yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Savivaldybės ne tik kad gali, bet jos privalo vertinti socialinių paslaugų poreikį, rengdamos socialinių paslaugų planą“, – aiškino SADM atstovė.

„Jie gi žino, kiek asmenų su negalia gyvena jų savivaldybėje, kiek iš jų gyvena bendruomenėje ir tada galima suplanuoti, kiek reikės tų paslaugų šiems žmonėms, kad jie galėtų gyventi pilnavertiškai“, – pabrėžė Socialinių paslaugų grupės vadovė.

V. Toleikienė pridūrė, kad mažas pajamas gaunantys asmenys pavėžėjimo paslaugą turi gauti nemokamai.

„Asmenys, kurių pajamos mažesnės negu du VRP (valstybės remiamos pajamos – ELTA), tai būtų 314 eurų, turėtų tokias paslaugas gauti nemokamai“, – pažymėjo ji.

Vis dėlto, kai kuriose savivaldybėse vis dar jaučiamas tokių paslaugų trūkumas. Jurbarko gyventojas Jonas Juškys teigė nesulaukęs pagalbos iš pavėžėjimo paslaugą teikiančių organizacijų ir ne kartą važiavęs į kitame mieste esančią gydymo įstaigą už dideles asmenines lėšas. Jurbarko vicemerės Audronės Balčiūnienės teigimu, taip galėjo nutikti, nors Jurbarko rajone yra net trys organizacijos, teikiančios šias paslaugas.

„Jurbarko rajone pavėžėjimo paslaugą teikia trys organizacijos – Jurbarko samariečių bendrija, Neįgaliųjų draugija ir Jurbarko socialinės paslaugos. Gali sutapti ir taip, kad jeigu transportas išvykęs su pacientu, klientu, jau kažkur užsakytas, gali būti taip, kad kažkam ir netenka šitos paslaugos tą pačią minutę ir dieną“, – kalbėjo A. Balčiūnienė.

ELTA primena, kad rugpjūčio 1 dieną Jurbarke startavo pacientų pavežėjimo paslauga. Pirmaisiais metais paslauga bus bandoma 20 savivaldybių, įvedant ją trimis etapais, dviem lygmenimis. Bandomuoju projekto laikotarpiu paslaugai skirtas 7 mln. eurų finansavimas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt