Paveldosaugos specialistai konsultuos Alsėdžių miestelio istorinės dalies gyventojus

Plungė

Etaplius.ltŠaltinis: KPD inf.

267269

Vykdant urbanistinių vietovių patikrinimus ir tęsiant vietos bendruomenių metodinį konsultavimą, Kultūros paveldo departamento Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus atstovai gegužės mėn. 25 d. (ketvirtadienį) nuo 14.30 val. lankysis Alsėdžių miestelio istorinėje dalyje.

Nuo 15.30 val. Alsėdžių seniūnijos pastate (Telšių g. 3) organizuojama vieša konsultacija gyventojams dėl Alsėdžių miestelio istorinės dalies, kaip kultūros paveldo vietovės, tvarkymo, apie jai taikomus paveldosaugos reikalavimus, statinių priežiūrą. Konsultavime dalyvaus ir Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas.

Alsėdžių miestelio istorinėje dalyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre kodas 17070) yra saugoma istorinės dalies radialinė plano struktūra su trikampe aikšte, susiformavusia iki XVI a. vid. Reikšmingiausia miestelio dominantė – ant kalvos, vadinamos Alkos kalnu, stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Miestelyje vyrauja mišrus – sodybinis, sodybinis-perimetrinis vieno aukšto su pastogėmis, mansardomis, mezoninais mediniais, mūriniais pastatais užstatymo tipas.

Alsėdžiai pirmą kartą paminėti 1253 m. balandžio 5 d. 1421 m. didysis kunigaikštis Vytautas (apie 1350–1430) Alsėdžius su ežeru 1417 m. dovanojo įsteigtos Žemaičių (Medininkų) vyskupijos pirmajam vyskupui Motiejui Trakiškiui (apie 1370–1453). 1463–1471 m. laikotarpiu Žemaičių vyskupas Motiejus II Topolietis (mirė 1470 m.) Alsėdžiuose įsteigė dvarą, kuris iki XIX a. vid. buvo nuolatinė vyskupų rezidencija, padidinusi gyvenvietės reikšmę. 1576 m. sausio 6 d. Žemaičių vyskupu paskirtas Merkelis Giedraitis (1576–1609). Tuo metu buvo įsteigta pirmoji Žemaičių vyskupijoje kunigų seminarija. Nuo 1803 m. vyskupu paskirtas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838 m.), dėl kurio Alsėdžiai buvo įtraukti į 1830–1831 m. sukilimą. 1831 m. sausį dvaro sodyboje posėdžiavo slaptas Telšių apskrities sukilėlių komitetas. Lietuviškos spaudos draudimo metais leidinius platino nemažai vietos gyventojų, tarp jų zakristijonas Kazys Kazlauskas, Jurgis Gudas, Antanas Gricius, Kazimieras Vainauskas ir kiti. Alsėdžiuose gimė žymus Lietuvos ir išeivijos dailininkas Kazys Varnelis (1917–2010), vargonininkas ir chorvedys Steponas Dargis (1888–1965), Alsėdžiuose palaidotas Lietuvos politinis veikėjas Stanislovas Narutavičius (1862–1932).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt