Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eva KazlauskienėŠaltinis: Etaplius.lt
Kaip ir kasmet paskutinį balandžio savaitgalį senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę - Jorę.
Šventė vyks Molėtų rajone, Kulionių kaime, šalia Molėtų astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus etnografinėje sodyboje ir senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą.
„Jorės šventė - tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos migla - jore. Spėlioti nereikia, ar jau, ar dar - ne. Jorėje pro medžių šakas dar matosi toliai, bet viskas aplinkui jau skendi pavasarinės žalumos ūke", - sako ilgametis Jorės šventės rengėjas, Molėtų krašto muziejaus muziejininkas, etnoastronomas ir senosios baltų religinės bendrijos „Romuva" vaidila Jonas Vaiškūnas.
„Jorė yra ypatingas, greitai praeinantis metas, kurio miesto įsukti žmonės gali nė nepastebėti. Mūsų protėviai tokiu metu ne tik patys švęsdavo, bet būtinai išgindavo ir naminius gyvulius pasisemti atgimstančiosios gyvybės galių. Apie šį laiką pirmą kartą nugriaudi Perkūnas ir pažadina visa, kas gyva", - pasakojo nuolatinė šventės rengėja muziejininkė Daiva Vaiškūnienė.
Kaip ir kasmet šeštadienį šventės dalyviai pradės Jorę talka - tvarkys ir pirmąja pavasarine žaluma puoš šventės vietą: senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpus, šventinius vartus, Perkūno šventovę. Ant Lenktinio ežero kranto Panevėžio pirtininkų įrengtoje dūminėje pirtyje po talkos išsikaitinus, pasisėmus perkūniškų galių, bus galima pūkštelėti į šaltas ežero bangas.
Etnografinėje sodyboje triūs amatininkai, kiekvienam norinčiam padėsiantys pasigaminti sau baltišką žalvarinį papuošalą. Šio amato mokys nuolatinis Jorės dalyvis, archeologinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas.
Etnografinės sodybos pirkioje veiks fotomenininko Arūno Kulikausko paroda „Saulės takas", Ingos ir Kęsto Samušių vilnos dirbinių paroda, Jurgitos Badaraitės šiaudinių sodų ir lietuviško Zodiako ženklų parodos. Lauke ant pirkios sienų žvilgsnius trauks dailininkės Ritos Doros geometrinių ženklų paroda „Žemės ratas", Vytauto Daraškevičiaus Jorės šventės apeigų nuotraukos.
Bus galima pasimokyti šaudymo iš lanko ir tautinių žaidimų, o temstant prie didžiulio šventinio laužo pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Mėgstantys nuotykius ir vėl galės keliauti į naktinį žygį su deglais ant padavimais apipinto Kulionių piliakalnio.
Sekmadienį Perkūno šventovėje bus užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame kunkuliuos šventinis Jorės viralas. Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus paskelbta apeigų pradžia ir visi nešini savo vėliavomis, skambant Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda" giesmėms ir aidint būgnams, darnia apeigine eisena žygiuos į didingo Kulionių piliakalnio viršukalnę.
Ant pilies kalno bus pagerbtas Pilėnų ir kitų tautos didvyrių atminimas, o jų vėlės bus pakviestos įsilieti į švenčiančiųjų gretas. Lietuvos Romuvos Krivė ir vaidilos čia atliks savo bendražygių įšventimo į vaidilas apeigą.
Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes, savo kalavijus ant piliakalnio sukryžiuos karo vado Žalčiaus vadovaujami gyvosios istorijos klubo „Leitgiris" karžygiai.
Po to šventės dalyviai iškilminga eisena sugrįš į dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atnešta ugnimi bus įkurtas šventinis dangaus šviesulių stebyklos aukuras. Krivei ir Vaidilai sudaužus joručiais, bus aukojama baltų dievams - Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Jorės šventėje nusprendę tapti romuviais kartu su Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardus turinčiais šventės dalyviais bus pagerbti atskira jiems skirta apeiga.
Vėliau visi keliaus į Perkūno šventovę nešini Perkūnui aukoti paskirtus akmenis.
Eltos informacija