|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Ligitos Laurinskytės nuotr.
Pranešimas spaudaiŠaltinis: Etaplius.LT
„Kiekvienas paukštis turi savo aukštį, kaip ir kiekvienas žmogus siekia savo svajonių, tikslų, atradimų. Bet ir kiekvienas aukštis turi savo paukštį – kiekviename gyvenimo etape mūsų laukia naujas suvokimo lygmuo, naujas požiūris, nauja patirtis“, – priminė menininkė, parodos kuratorė, „Dailės Namų“ studijos vadovė Edita Sūdžiūtė.
Įdomi kalbinė žaismė ir simbolinis sluoksnis – iš žodžio „paukštis“ atėmus pirmąją raidę, lieka „aukštis“. Net ir vaikų dailės raida – nuo pirmųjų piešinių iki sudėtingesnių kompozicijų – jau pati savaime yra kelionė per „aukščius“.
Iliustruodama mintį, menininkė mostelėjo į mažų vaikų savitus darbus ir septyniolikmetės Elingos realistiškai nutapytą genį: „Su vyresniais jau galima kalbėti kitaip, ieškoti konceptualumo, ne tik mėgautis realistiniu vaizdavimu. Ir jeigu žiūrovas prie mažo vaiko darbo gali pasigėrėti ir pasidžiaugti, čia jis susimąsto: „Hm, o kodėl tas genys kala ne savo skylutes, ieškodamas vabalų, o Pi ženklą? Kas yra Pi?“ Tai ne tik niekada nesibaigiantis skaičius, su nesikartojančia skaitmenų seka – jis reiškiasi ir gamtoje. Jis paslaptingas ir nepaaiškinamas iki galo, kaip ir gamta. Vadinasi, gamta žino daugiau už mus. Ji nesvarsto, o veikia, bet tuose veiksmuose slypi tai, ko žmogus dar nesupranta. Taigi, genys – gamtos atstovas, kaldamas Pi, galbūt perteikia šią mintį.“
Žanetos Bytautienės nuotr.
Vadovė pabrėžė, kaip svarbu tų aukščių – dailės raidos etapų – nesistengti peršokti, o nuosekliai juose išbūti, nepritempti vaikų rezultatų, o vesti juos taip, kad atsiskleistų gražiausias dabartinis potencialas. Ji įvardijo dar vieną savo siekiamybę: sukurti tokią parodą, kurioje vaikų darbai nebūtų panašūs vieni į kitų, kad būtų įdomu įsižiūrėti į kiekvieną atskirai, o taip pat pajusti visumą – spalvų džiaugsmą ir lengvumą. Kūryba čia – ne siekis kopijuoti, o drąsa būti savimi.
Taigi jaunieji menininkai, kurių amžius nuo 4 iki 17 metų, tapybos darbuose parodė tiek žaismingą vaikystės pasaulį, tiek pirmuosius brandos žingsnius. Šalia šiuo metu studiją lankančių vaikų darbų eksponuojami ir keli archyviniai kūriniai, sukurti prieš kelerius metus, kai jų autoriai dar buvo pradinukai. Tai akistata su savimi mažu, su pirmuoju kūrybiniu startu, iš kurio išaugo dabartinis aukštis. Šis susitikimas su savo ankstyvąja kūryba paaugliams gal ir nedrąsus, bet kupinas šilto tikrumo – juk vaikystės piešiniuose niekas nesikeičia: juose visada lieka nuoširdumas ir nesuvaidinta vaizduotė, net jei patys vaikai nebe tokie.
Žanetos Bytautienės nuotr.
Parodoje eksponuojamas ir vadovės paukštis – ne kaip pavyzdys, o kaip ženklas, kad kūrybos kelyje visi esame kartu, žingsniuojame greta, tik kiekvienas savo tempu.
Kiekvienam iš 19 dalyvių įteikti simboliniai metaliniai ženkliukai su Lietuvoje gyvenančių skirtingų paukščių atvaizdais. Parodą papildė bibliotekos darbuotojų surengta trumpa viktorina apie paukščius, vaišės „Paukščių pieno“ saldainiais ir išskirtinė akimirka – studijos vadovė mintinai deklamavo smagų Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Paukščių turguje“. Tai suteikė renginiui dar daugiau šilumos ir asmeniškumo.
Malonus netikėtumas – Šiaulių dailės galerija įsteigė nominacijas. Direktorė, menotyrininkė Ernesta Šimkienė pabrėžė, kad Šiaulių dailės galerija visada kreipia dėmesį į vaikų ugdymą ir įdeda daug pastangų, kad vaikai ateitų ir augtų su menu: jį stebėtų, žiūrėtų, suprastų, patirtų. „Tik mes galerijoje neturime galimybių lėtumui, mūsų tempas spartesnis, todėl ypač vertiname tą lėtą prabangą, kuri galima tokiose studijose, kaip „Dailės Namai“ – išbūti prie kiekvieno potėpio, spalvos, suklusti“, – sakė menotyrininkė.
Žanetos Bytautienės nuotr.
Laureatais tapo:
Ieva Dovydavičiūtė – už formos monumentalumą, tvirtumą, hipnotizuojantį apuoko žvilgsnį, subtiliai išieškotą žemiškų spalvų paletę.
Agnė Balzaitė – už gyvybingą drąsą, vaiko pasaulį be kompromisų.
Saulė Bartkevičiūtė – už nuostabią atmosferą, subtilius potėpius, minimalizmą ir konceptualumą. Darbas – lietuviškas peizažas rūke, lygumose ir didžiulis paukštis, kurio net mastelis neaiškus.
Herkus Abrasonis – už absoliučią drąsą, ypatingą potėpį, jo pajautimą. Kūrinį galima būtų kabinti šiuolaikinio meno parodoje.
Prieš penkerius metus „Dailės Namai“ jau buvo surengę parodą tuo pačiu pavadinimu, tačiau visiškai kitokia technika – tuomet eksperimentuota tapyba dūmais. Šiandien (P)AUKŠTIS grįžta atsinaujinęs, bet išlaikęs tą pačią idėjinę kryptį – laisvės, skrydžio ir svajonių siekio simboliką.
Parodą lydėjo jauki bendrystės dvasia – kiekvienas prisidėjo tuo, kuo galėjo: kūriniais, šypsena, žodžiu, buvimu. E. Sūdžiūtė ypač dėkinga šeimoms, tyliai, bet labai prasmingai prisidėjusioms prie parodos įgyvendinimo: Sofijos mamai ir Žemynos tėvams, kurių ūkis nuoširdžiai palaikė šią kūrybos šventę. Tai jautrus priminimas, kad meno sparnai sklinda plačiau, kai juos pakelia ir artimųjų rankos.
Parodos dalyviai: Dominyka ir Dorotėja Čepulės, Žemyna Plakytė, Goda Bytautaitė, Emilija Dūdaitė, Milda Liubavičiūtė, Sofija Jankutė, Elinga Grikaitė, Patricija Mockutė, Dorotėja Krūmaitė, Saulė Bartkevičiūtė, Egidijus Grikšas, Herkus Abrasonis, Gertrūda Sorokinaitė, Kamila Lukošiūnaitė, Eglė Vaicikauskaitė, Kaja Goštautaitė, Ieva Dovidavičiūtė, Agnė Balzaitė.
Paroda (P)AUKŠTIS Šiaulių miesto viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filiale veiks iki birželio vidurio.