Paukščiai būriuojasi, bet dar ne ruduo

Vilnius

© Organizatoriai

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

95922

Ar besibūriuojantys paukščiai pranašauja rudeninę paukščių migraciją? Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad žodis „ruduo“ šiandienos žodyne dar nereikalingas, kol kas viskas labai vasariška. Vos prieš keletą dienų jis Vilniuje stebėjo ratus sukančius čiurlius. Rugpjūčiui persivertus į antrąją pusę tai didelė retenybė.

Pasak gamtininko, vasarą dar turėsime bent tris savaites, kone iki rugsėjo pirmos dekados: bus ir kaitros, ir lietaus, ir atvėsusio oro... Šiam periodui būdingi permainingi orai, tačiau artimiausiu metu šalnų, kurios būdingos rugpjūčio pabaigai, dar nelaukiama.

Gausūs paukščių pulkai

Dažniausiai visų dėmesį patraukia pulkais skraidantys varnėnai – jų gausu nuo pat birželio pradžios. „Dabar gi stebime ne mūsų varnėnus – mūsiškiai patraukę į Europos Pietus. Čia atskridę iš rytinių regionų, iš šiaurės: Suomijos, Estijos“, – aiškino S. Paltanavičius.

Vilniuje ir daug kur kaimuose stebimi šelmeninių kregždžių pulkai. Jau užauginta antra ar trečia jauniklių vada. Šiemet kregždėms sėkminga vasara – būriuojasi gausūs pulkai. „Vyksta tilvikų migracija – dažniau naktimis. Žuvinte ir kitose apylinkėse jau susirinko ir apsistojo tūkstantiniai būriai gervių. Jos liks iki spalio vidurio. Pilkosios žąsys, kurios čia pat ir perėjo, pulkuosis į ramias vietas, tokias kaip rezervatai, draustinių vandenys“, – pasakojo pašnekovas.

Paukščių pulkavimasis būdingas rudeniui. Anot S. Paltanavičiaus, keisčiausia, kad gandrai mus jau paliko, nesulaukę išlydėtuvių – rugpjūčio 24-osios, Šv. Baltramiejaus dienos. „Buvau nukeliavęs iki Suvalkijos, pakeliui temačiau išvis tris gandrus, o nuvažiuota – beveik trys šimtai kilometrų. Gandrai praktiškai išskrido. Gali būti, kad staiga pamatysime iš kažkur besileidžiantį didelį pulką, tačiau tai bus ne mūsiškiai gandrai, o praskrendantis pulkas. Atradę kokį nors maisto šaltinį, tarkime, šalia ariančio lauką traktoriaus nusileis pasimaitinti, pasibūti kurį laiką, susitvarkyti plunksnas, paskui vėl kils ir skris“, – pastebėjimais dalijosi jis.

Vis dar rūpinasi jaunikliais

Šiandien gamtininkas vis dar sulaukia pranešimų apie tai, jog kai kuriose vietose pastebimos didžiosios antys, vedžiojančios pūkuotus jauniklius. Upinės žuvėdros dar peri. „Beje, šelmeninių kregždžių lizduose taip pat sudėti kiaušiniai. Sulaukiu skambučių, žmonės rūpinasi, ar suspės išperėti. Nesijaudinkite, suspės. Kregždžių perėjimo ciklas trumpas – trylika dienų, t. y. dvi savaitės. Jaunikliai iki rugsėjo pabaigos užaugs ir išskris, viskas bus gerai. Čia neabejotinai trečia šių metų vada. Nors, atrodytų, vasara buvo labai sausa,vis dėlto net ir gandrų lizduose užaugo du, trys, kai kur net keturi jaunikliai. Tai yra geros vasaros rodiklis“, – pasidžiaugė S. Paltanavičius.

Būriais sutūpę paukščiai mėgsta ilsėtis ant aukštų stulpų, statybinių kranų. Neperėjimo metu vieno varnėno nepamatysi – jei nusileido į pievą lesioti, tai būtinai po dešimt, dvidešimt, kitoje vietoje, žiūrėk, jų dar daugiau. Nakvynei visi skrenda prie vandens telkinių. Tūkstančiai nusileidžia nendrynuose. Rytą išsidalija atskirais pulkais (mažesniais ar didesniais), pasuka į skirtingas puses – puola lesioti.

„Anksti keliamės, tačiau varnėnai jau būna palesioję, sliekus parankioję. Kyla, kažkur tupia – valo sušlapusias plunksnas. Paukščių gyvenime apdaro valymas – plunksnų priežiūra, labai svarbi ir užima daug laiko. Jeigu žmonės skirtų tiek laiko savo kūno priežiūrai, prisižiūrėjimui, sakytų, kad dabitos. Paukščiams tai elementaru“, – šypsodamasis sakė S. Paltanavičius.

Sparnai reiškia skrydį

„Sparnų plunksnos – tai ne tik paukščių drabužis, jie negali būti sulipę ar susivėlę. Jei apdaras bus neprižiūrėtas specialiais jų pačių liaukų išskiriamais sekretais ir riebalais, ateis lietus ir paukščiai čia pat akyse permirks. Bet tai neįvyksta. Žiū, tupi tas pats varnėnas, lietutis lyja, lašai ritasi plunksnomis, o jis sausut sausutėlis. Maudosi ir balutėje, smėlyje turškiasi, ypač žvirbliai, labai prižiūri savo apdarus“, – sakė gamtininkas.

Paukščiai prisitaikė prie miesto? „Praskrendantiems paukščiams Vilnius ne didmiestis – didieji paukščiai, tokie kaip gandrai, skrenda virš sostinės net nenusukdami į šalį. Atrodo, kad nei Vilniaus, nei Kauno, nei kitų Lietuvos miestų dydis jiems įspūdžio nedaro. Užtat megapolius paukščiai aplenkia, jiems nejauku. Pas mus miestai nėra dideli, kita vertus, labai žali, derantys su gamta. Daugelis smulkesnių paukščių traukia į miestus, jiems čia gerai“, – įsitikinęs S. Paltanavičius.

Alfa.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt