Patvirtintas naujas Klaipėdos bendrasis planas

Klaipėda

Etaplius.lt nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

189893

Žengtas svarbus žingsnis, suteiksiantis naują impulsą miestui vystytis – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino naują miesto bendrąjį planą. Šis sprendimas – nuo 2015 metų trukusio naujo bendrojo plano sprendinių rengimo ir derinimo proceso finišas.

„Tai svarbus įvykis Klaipėdai ir kiekvienam klaipėdiečiui. Pagaliau turime naują, šių dienų poreikius atitinkant dokumentą, nustatantį svarbiausias miesto vystymosi gaires ir atveriantį galimybes naujiems projektams įgyvendinti. Suprantama, šimtu procentų visus tenkinančio plano turbūt nėra, nebus ir negali būti – ne tik dėl to, kad turime skirtingas nuomones, bet ir dėl aukštesnės galios dokumentų, kurių privalome paisyti. Jei bėgant laikui išryškės, kad galėjome rasti dar geresnių sprendimų, yra galimybės tobulinimui, tad ir toliau esame atviri racionaliems pasiūlymams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Naujajame bendrajame plane numatoma daugiacentrė miesto struktūra – sudaromos sąlygos stiprinti ne tik pagrindinį istorinį miesto centrą, bet ir tris pacentrius, kur sukuriamos galimybės atsirasti socialinės bei komercinės paskirties objektams. Tokia daugiacentrė struktūra padeda mažinti kasdienių kelionių poreikį automobiliais, susisiekimo sistema vystoma remiantis darnaus judumo principais –  į tai orientuojasi šiuolaikinės urbanistinės tendencijos.

Klaipėdos bendrajame plane taip pat numatoma plėtoti rekreacinius centrus – Smiltynę, Melnragę, Girulius, pietinėje dalyje numatytas priėjimas prie marių ir mažųjų laivų uostelis, tuo metu šiaurinėje dalyje numatyta teritorija mokslo ir technologijų plėtrai. Skirtingai nei iki šiol galiojusiame bendrajame plane, naujajame visos funkcinės zonos bus mišrios, taip sudaromos lankstesnės sąlygos dėl žemės naudojimo būdo.

„Naujasis planas – gerokai modernesnis ir atspindintis dabartinius miesto iššūkius, atveriantis kelią veržlesniam miesto vystymui, naujoms investicijoms ir projektams. Nors ne viskas priklauso nuo savivaldos, ypač tai, kas susiję su uosto veikla, galiu patikinti, kad Smiltynės, Melnragės ir Girulių savivaldybė sunaikinti tikrai nesiekia, o centrinio stadiono taip pat uždaryti neplanuojama. Pajūrį matome kaip kurortines teritorijas, o stadionas veiks tol, kol bus reikalingas miestiečiams, kol neturėsime kitos kokybiškos alternatyvos. Svarbu ir tai, kad patvirtinus naują planą atsiveria galimybės miestui reikalingiems projektams įgyvendinti – Senelių namų statybai Melnragėje, Sporto ir laisvalaikio kompleksui Ryšininkų gatvėje, šv. Jono bažnyčios atkūrimui, savo projektus, kurie iki šiol strigo dėl nepakeisto plano, galės vystyti ir privačių sklypų valdytojai“ – sako Gintaras Neniškis.

Naujas miesto bendrasis planas pakeis 2007 m. patvirtintą bendrąjį planą. Jį keisti apsispręsta dar 2015 metais, kai jau buvo aišku, jog pasikeitus miesto plėtros tendencijoms ir teisiniam plėtros reguliavimui bendrasis planas nebeatitinka dabarties poreikių. Keičiant bendrąjį planą, atlikta esamos būklės analizė, parengta koncepcija ir atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas su viešinimo procedūromis, parengti sprendiniai, atliktas sprendinių viešinimas, dalis sprendinių viešinti pakartotinai,  derinimo metu gauta beveik 400 visuomenės pasiūlymų, į du trečdalius buvo atsižvelgta arba iš dalies atsižvelgta.  Plano  sprendiniai suderinti su 28 teritorijų planavimo sąlygas nustačiusiomis institucijomis, Sudėtingas rengimo ir derinimo procesas baigtas šiais metais, o rugsėjo 10 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinusi planą, konstatavo, kad plano tikslai, planavimo procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pritarė teikimui tvirtinti planą.

Rengiant planą ypač neįprasta situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, – Susisiekimo ministerija. Pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas, o miestas, rengdamas savo planą, privalo atsižvelgti į uosto bendrojo plano, kaip ir į kitų aukštesnio lygmens dokumentų, sprendinius. Visuomenės keliami klausimai dėl uosto plėtros, kai kurių uosto teritorijų konversijos, krovinių gabenimo geležinkeliais yra apsprendžiami aukštesnę galią turinčiuose dokumentuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt