Patikrinus didžiąsias atliekų įmones, kas šeštame objekte nustatyta pažeidimų

Lietuva

/ PAGD nuotr.

Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS

378081

Po kelių pastaraisiais mėnesiais kilusių gaisrų atliekas tvarkančiose įmonėse Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) atlikus neplaninius patikrinimus 55-iuose objektuose, apie šeštadalyje jų nustatyta gaisrinės saugos pažeidimų.

Kaip liepos pabaigoje PAGD pateiktame komentare BNS nurodė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas, gegužę ir birželį neplaniniai patikrinimai atlikti daugelyje didžiųjų atliekų sektoriaus įmonių ir apibendrinti duomenys gauti iš 55 objektų.

„Gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai nustatyti devyniuose objektuose, tai yra maždaug kas šeštame tikrintame objekte“, – sakė A. Gudžiauskas.

Įmonėms, kuriose nustatyti pažeidimai, surašyti privalomieji nurodymai su konkrečiais terminiais trūkumams pašalinti. Pasak A. Gudžiausko, taip pat rengiamos išsamios rekomendacijos, jos bus išplatintos visam atliekų sektoriui.

„Patikrinimų metu PAGD pareigūnai įmonėms teikia konsultacijas dėl tinkamo gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimo. Taip pat atkreiptas dėmesys į nuo 2026-ųjų sausio 1-osios įsigaliosiančius griežtesnius gaisrinės saugos reikalavimus atliekų laikymui“, – nurodė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.

Pagal pakeistas Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, nuo kitų metų daugelis įmonių tam tikras atliekas turės laikyti didesniais atstumais nuo pastatų, riboti sankaupų matmenis, užtikrinti patogius privažiavimus gaisrinei technikai, vandens šaltinius ir kitą priešgaisrinę infrastruktūrą.

Be to, bendradarbiaudamas su Aplinkos apsaugos departamentu ir Aplinkos apsaugos agentūra PAGD organizavo prevencinius vizitus 11-oje atliekų rūšiavimo įmonių, kurios yra ypač svarbios visos šalies atliekų tvarkymo infrastruktūrai.

Šiuos patikrinimus gegužės viduryje anonsavo PAGD direktorius Renatas Požėla, jis BNS sakė, kad bus vertinama, ar įmonėse pakanka gaisrų užkardymui skirtų prevencinių priemonių, ar įrengtos autonominės gesinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, kurios ugniagesiams leistų lengviau lokalizuoti gaisrą ir ieškoti jo priežasčių.

Pasak A. Gudžiausko, nors su atliekų tvarkymu susijusios įmonės iš esmės atsakingai žiūri į gaisrinę saugą, šis sektorius išlieka rizikingas dėl potencialiai pavojingų atliekų buvimo bendrame sraute, o čia PAGD įžvelgia gyventojų atsakomybę.

„Daugelis įmonių atsakingai žiūri į gaisrinę saugą, yra suinteresuotos laikytis gaisrinės saugos reikalavimų ir deda daug pastangų, kad gaisrų nekiltų. Vis dėlto atliekų sektorius dėl savo pobūdžio išlieka itin rizikingas – į bendrus srautus patenka įvairios atliekos, kurios padidina gaisrų tikimybę“, – nurodė A. Gudžiauskas.

Tarp gaisrų riziką didinančių atliekų jis nurodė elektronikos gaminius su ličio baterijomis, degius skysčius, aerozolius, dujų balionėlius.

„Kaip rodo praktika, net ir nuoseklūs kontrolės veiksmai ne visuomet gali užkirsti kelią gaisro kilimui – svarbi ne tik priežiūra, bet ir gyventojų sąmoningumas rūšiuojant atliekas“, – komentavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.

Kaip rašė BNS, didelis gaisras balandžio pabaigoje kilo Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje, dėl jo buvo sutrikęs visos apskrities atliekų tvarkymas.

Gegužę gaisrai buvo kilę įmonės „Plasta“ plastiko perdirbimo gamykloje sostinėje, Kauno kogeneracinėje jėgainėje, Alytuje prie metalo laužo supirktuvės, birželį atliekos degė „Kauno švaros“ rūšiavimo angare ir perdirbtos atliekos – „Ekobazės“ kieto kuro sandėlyje Kauno rajone.

Nacionalinis krizių valdymo centras neturi duomenų, kurie leistų pastaruosius gaisrus susieti įtariant sabotažo aktus. Kai kurie iš minėtų atliekų tvarkytojų tikėtina gaisrų priežastimi yra įvardiję baterijas, elektroninius prietaisus.

Dėl gaisrų, A. Gudžiausko teigimu, atliekami ikiteisminiai tyrimai. Vadovaujant Generalinei prokuratūrai, juos vykdo policijos pareigūnai.

„Kalbant bendrąja prasme, dažniausiai atliekų tvarkymo objektuose gaisrus sukelia savaiminis medžiagų užsidegimas, dažnai – dėl nesaugių atliekų patekimo į srautą“, – tvirtino Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.

Anot jo, su atliekų tvarkymu susiję objektai toliau bus tikrinami pagal PAGD planą. Priklausomai nuo rizikingumo lygio, įmonės tikrinamos kas vienus, dvejus arba trejus metus.

„Be to, esant informacijai apie galimus pažeidimus, atliekami neplaniniai patikrinimai. Atliekų sektorius taip pat prižiūrimas bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu. Iš viso kasmet patikrinama apie 100 įmonių“, – sakė A. Gudžiauskas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt