Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip mūsų šalis įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 m., pateikta Europos Komisijai.
Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą.
Ankstesnio ir dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didesnėje dalyje šalies upių nitratų koncentracijos didėjo, o beveik trečdalyje (27 proc.) maksimalios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę.
Ežeruose ir tvenkiniuose vidutinės metinės nitratų koncentracijos neviršijo nustatytos ribinės vertės ir net 90 proc. šių telkinių vandens kokybė pagal nitratus, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, buvo stabili arba gerėjo. Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje padaugėjo vietų, kuriose padidėjo nitratų koncentracijos.
Požeminių vandenų monitoringas atskleidė, kad nitratų koncentracijų pokyčius daugeliu atvejų lėmė pasikeitęs žemės naudojimo intensyvumas stebėtų vietovių aplinkoje, tačiau reikšmingo poveikio dėl taršos iš žemės ūkio šaltinių požeminio vandens cheminei būklei nenustatyta.