Patarimai, kurie pravers po Kalėdų: ką daryti su šventinių patiekalų likučiais?

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

24576

Atsitraukus nuo kalėdinio stalo dažnas susiduria su problema: ką daryti su šventinių patiekalų likučiais? Išmesti maisto nesinori, tačiau pabaigti valgyti nebėra nei jėgų, nei vietos skrandyje. Bet išeitis yra: pasitelkus kūrybiškumą, šventinių patiekalų likučius nesunku „prikelti naujam gyvenimui“ – panaudoti naujų patiekalų gamybai, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai ir itin didelį dėmesį kreipti į patiekalų galiojimą.

Pasak Aido Polenino, maisto gamybos departamento direktoriaus, lietuviams įprasta šventinį stalą skirtingais patiekalais nukloti taip gausiai, kad suvalgyti viską tampa kone neįmanoma misija.

„Kalėdos lietuviams – didžiausia metų šventė, todėl jai pasiruošiama itin atsakingai. Dažniausiai net ir kukliau gyvenantys kalėdiniam stalui nepagaili nei laiko, nei lėšų – švenčių proga gausiai vaišinasi įmantresniais, sunkiau paruošiamais patiekalais, ir visų jų suvalgyti nepajėgia. Galiausiai, nuvilnijus šventėms ant stalo lieka aibės skirtingų patiekalų likučių. Dalį jų galima suvartoti pasitelkiant kitų, naujų patiekalų gamybai. Kita vertus, labai svarbu atkreipti dėmesį į produktų galiojimą, kiek laiko jie buvo laikyti, ar šaltai, o gal užmiršti ant stalo. Jokiu būdu nerizikuokite savo bei artimųjų sveikata ir naujus patiekalus gaminkite tik iš patikimo maisto“, – sako maisto gamybos departamento direktorius A. Poleninas.

Mėsa – omletui ar sriubai

A. Poleninas pastebi, kad dažnai ant šventinio stalo užsilieka skirtingų sūrių, mėsos gaminių. Jų, pasak maisto gamybos eksperto, nereikėtų skubėti išmesti.

„Šiuo atveju, nebijokite improvizuoti. Nuvilnijus šventėms, pietums ar vakarienei pasimėgaukite šiupinine sriuba, kurios ingredientais gali tapti dažno kalėdinio patiekalo likutis. Tuo tarpu pusryčiams visad tiks paskanauti omleto, kuris po švenčių gali būti paruoštas originaliau – su ant stalo taip ir likusiu sūriu, kumpiu, vyniotiniu ar daržovėmis“, – siūlo maisto gamybos departamento direktorius.

Kita vertus, A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad maisto produktai saugūs išlieka tik tam tikrą laiką, todėl prieš imantis eksperimentų virtuvėje visų pirma reikia atsakingai įvertinti patiekalo šviežumą. Paprasčiausia tai daryti pasikliaunant pagrindinėmis juslėmis: išvaizda, kvapu bei skoniu. Jei kyla bent menkiausias įtarimas – nepanaudotą maistą vis dėlto geriau išmesti ir nerizikuoti.

Tarp mitybos specialistų vyrauja nuomonė, kad namuose gamintus patiekalus geriausia laikyti ne ilgiau kaip 72 val. Nors laikant patiekalą šaldytuve ir jį šildant 2–3 dienas – nieko bloga nenutiks, bet kuo dažniau šildomas maistas, tuo labiau mažėja jo maistinė vertė. Iš patiekalo dingsta vitaminai, fermentai, kitos organizmui naudingos medžiagos. Beje, kiek ilgiau pastovėjusius patiekalus, ypač jei jie buvo laikomi kambario temperatūroje, rekomenduojama šildyti maždaug 70 laipsnių temperatūroje 5–10 minučių.

Vaisiai ir kūčiukai – desertams

Pasak A. Polenino, tikriausiai, paprasčiausia po švenčių atrasti kaip panaudoti likusius vaisius bei kūčiukus. Juk skanūs namų gamybos desertai niekada nepaliks abejingų.

„Pavyzdžiui, jei ant kalėdinio stalo liko kūčiukų, dėl jų perdėm jaudintis nereikia. Tai ne tik ilgai galiojantis skanėstas, bet ir lėtai senstantis, todėl pakramsnoti tradicinio kalėdinio užkandžio galima ir prabėgus kelioms dienoms po švenčių. Vis dėlto jei jaučiate, kad kūčiukai pradeda įkyrėti, juos galite panaudoti mėgstamo deserto gamybai. Antai ruošdami tinginį kūčiukais pakeiskite įprastus sausainius“, – pataria A. Poleninas.

Tuo tarpu skirtingi vaisiai – mandarinai, obuoliai, bananai, kriaušės, vynuogės ir kiti – puikiai pasitarnaus gaminant šį tą gaivesnio. „Juos galite panaudoti ruošdami, pavyzdžiui, spalvingą žėlė. Užsilikę vaisiai gali pasitarnauti ir verdant žiemą taip mėgstamą gėrimą – kompotą“, – idėjomis dalijasi A. Poleninas.

Svarbu – tinkamai saugoti

Maisto gamybos departamento direktoriaus teigimu, skubėti suvartoti vertėtų tuos šventėms paruoštus patiekalus, kurių galiojimo laikas trumpas. Dažniausiai tai – skirtingos mišrainės su majonezu, žuvies, silkės gaminiai. Štai, pavyzdžiui, atidarytus žuvies konservus bei kitus žuvies gaminius geriausia saugoti vos 1 dieną. Be to, juos būtina perdėti iš skardinės į stiklinį indą bei sandariai uždaryti. Rūkytą žuvį šaldytuve galima laikyti kiek ilgiau, bet ją rekomenduojama įvynioti į foliją.

Kiek ilgiau šviežias išlieka sūris bei sūrio gaminiai. Šviežią sūrį šaldytuve galite laikyti 4–6 paras, o kietą ar pelėsinius sūrius – apie 7 dienas. Lietuviai vis dažniau Kalėdoms renkasi keptas antis ar žąsis, vištieną. Tinkamai laikant paukštienos patiekalus – jie gali būti vartojami ir 3–5 paras. Kepta mėsa – ne ilgiau kaip 3–6 paras.

Stengiantis išlaikyti produktus kuo ilgesnį laiką – svarbu ir tai, kaip jie yra saugomi. Kiekvieną maisto produktą reikėtų laikyti atskirai uždarame inde, kad maisto produktai ir iš jų pagaminti patiekalai nesiliestų. Jei norite, kad maisto produktai šaldytuve išsilaikytų dar ilgiau, naudokite vakuuminį įpakavimą. Beje, prieš dedant į šaldytuvą šviežią žuvį ar mėsą – jų neplaukite, taip šie produktai išliks švieži ilgiau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt