Pasyvus rūkymas – nematomas pavojus mūsų sveikatai

Lietuva

Rūkymas / Unsplash

Renata JadlauskienėŠaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

367725

„Nors visuomenėje daug kalbama apie rūkymo žalą, dažnai pamirštamas vienas iš pavojingiausių jo aspektų – pasyvus rūkymas. Tai ne mažiau kenksmingas reiškinys nei aktyvus rūkymas. Net jei žmogus nerūko, tačiau kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru, jo organizmui daroma tokia pati, o kartais ir didesnė žala sveikatai,“ – teigia Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Renata Jadlauskienė.

Kas yra pasyvus rūkymas ir kodėl jis toks pavojingas?

Pasak Biuro specialistės Renatos Jadlauskienės, pasyvus rūkymas – tai cigarečių, elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako produktų (pvz. IQOS) bei kitų tabako gaminių išskiriamų dūmų ar aerozolio įkvėpimas aplinkoje, kurioje rūko kiti. Toks rūkymas sukelia daugybę sveikatos problemų ir netgi gali būti mirtinas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta daugiau nei 1,3 mln. žmonių. Dalis jų – nerūkantys suaugusieji ir vaikai, kurie patiria ilgalaikį rūkymo poveikį namuose, automobiliuose ar darbo aplinkoje.

Vaikai – ypač pažeidžiama grupė

Vaikų organizmas yra kur kas jautresnis tabako dūmų poveikiui nei suaugusiųjų. Vaikystėje patirtas pasyvus rūkymas ilgainiui lemia rimtas sveikatos problemas.

Pažymima, kad vaikai, kurie auga rūkymo aplinkoje:

· dažniau serga kvėpavimo takų ligomis (pvz., bronchitu, astma, plaučių uždegimu);

· patiria dažnesnes vidurinės ausies infekcijas;

· turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis suaugus;

· jiems didesnė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika.

„Be to, pasyvus rūkymas gali neigiamai paveikti vaikų pažintinį vystymąsi ir mokymosi pasiekimus. HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) 2022–2023 m. tyrimas Lietuvoje rodo, kad net 24 proc. paauglių namuose arba artimiausioje aplinkoje yra veikiami pasyvaus rūkymo. Neurobiologiniai tyrimai (2023 m.) taip pat rodo, kad vaikų, ilgą laiką veikiamų pasyviu rūkymu, smegenų vystymasis gali būti slopinamas, o tai siejama su padidėjusia dėmesio sutrikimų, elgesio sunkumų ir net depresinių simptomų rizika,“ – teigia Biuro specialistė Renata Jadlauskienė.

Suaugusieji taip pat patiria žalą

Suaugusiesiems pasyvus rūkymas taip pat daro reikšmingą žalą:

· didėja rizika susirgti plaučių vėžiu, išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), netgi diabetu;

· darbo ar namų aplinkoje ilgą laiką veikiami dūmų, nerūkantys suaugusieji susiduria su padidėjusiu kvėpavimo problemų, miego apnėjos, nuovargio bei galvos skausmų dažniu.

Anot Biuro specialistės Renatos Jadlauskienės, Lietuvos Higienos instituto 2023 m. duomenimis, šalyje vis dar apie 15 proc. gyventojų reguliariai susiduria su pasyviu rūkymu darbo vietose ar namuose. Tai ypač aktualu daugiabučiuose namuose, kur dūmai skverbiasi per ventiliacijos sistemas, langus ar balkonų sandūras. Kai kurie tyrimai (2023 m.) rodo, kad ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti susijęs ir su psichikos sveikatos sutrikimais, ypač jei žmogus patiria lėtinį stresą.

Elektroninės cigaretės – ne saugesnė grėsmė

Pasak Biuro specialistės R. Jadlauskienės, pastaruoju metu vis didesnį dėmesį reikia skirti ir vadinamosioms „alternatyvoms“ – kaitinamojo tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms. Nors dažnai skelbiama, kad šie gaminiai yra „saugesni“, išsamesnė analizė rodo, kad ir jų aerozoliai gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą, alergines reakcijas, poveikį širdies ritmui bei kvėpavimo dažniui, ypač vaikams.

2023 m. „European Respiratory Journal“ moksliniame žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad elektroninių cigarečių aerozolis daro neigiamą poveikį alveolių funkcijai net ir nerūkantiems asmenims, kurie įkvepia šį aerozolį aplinkoje. Be to, tyrimai rodo, kad kaitinamųjų gaminių aerozoliuose taip pat randama sunkiųjų metalų ir lakių organinių junginių, galinčių pažeisti DNR struktūras ir skatinti uždegiminius procesus. 2022 m. publikuotas tyrimas „BMJ Journals“ moksliniame žurnale taip pat atskleidė, kad pasyvus garinimas buvo susijęs su 40 proc. didesne bronchito simptomų ir 53 proc. didesne dusulio rizika tarp paauglių ir jaunuolių, net jei jie patys niekada negarino ir nerūkė. Elektroninėse cigaretėse esantis aerozolis gali turėti ultrasmulkių dalelių, aldehidų, metalų, kurie pasiekia plaučių giluminius audinius ir sukelia uždegimą. Pastebėtas panašus poveikis kaip ir pasyvaus tabako rūkymo atveju – bronchito simptomai, kvėpavimo takų pažeidimai, net ir astma nesergantiems asmenims. Šis tyrimas kelia pagrįstą susirūpinimą, kad pasyvus garinimas nėra saugi alternatyva ir turėtų būti reglamentuojamas taip pat kaip ir pasyvus rūkymas tradicinių cigarečių.

Kas yra svarbu?

Biuro specialistai informuoja, kad svarbu užtikrinti, kad namų, darbo ir viešosios erdvės būtų nerūkymo zonos. Tai padės apsaugoti vaikus, šeimos narius ir kolegas nuo neigiamo poveikio sveikatai. Specialistai taip pat ragina būti sąmoningais:

· nerūkyti ir negarinti namuose, balkonuose ar automobilyje, ypač šalia vaikų;

· informuoti aplinkinius apie pasyvaus rūkymo žalą ir drąsiai prašyti nerūkyti šalia;

· skatinti visuomenėje kultūrą, kurioje rūkyti būtų nepriimtina;

· jei rūkote, kreiptis pagalbos ir bandyti atsisakyti šio žalingo įpročio.

„Rekomenduojame kiekvienam iš mūsų permąstyti savo įpročius ir pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą! Saugokime save ir kitus nuo nematomos, bet labai realios pasyvaus rūkymo grėsmės,“ – teigia Biuro specialistė R. Jadlauskienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt