Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė
Sausio 6 d. juos abu aplankė ir stiprios sveikatos, ramių, šviesių dienų linkėjo Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas. Savo gyventojus pasveikino ir seniūnai Pranas Petkevičius bei Gintautas Ruseckas.
Marijonas Gražulis svečius pasitiko kartu su žmona Raisa ir dukra Nijole. Puikiai nusiteikęs ir energingas jubiliatas dalijosi savaitgalį vykusios šventės įspūdžiais, susitikimu su savo artimaisiais ir džiaugėsi, kad buvo gražiai pagerbtas, jautėsi visų mylimas.
Su žmona Raisa jie jau 64 metus kartu gyvena, užaugino dukrą ir sūnų Sigitą. Dabar džiaugiasi gražia šeima, 4 anūkais ir trimis proanūkiais. Lygiai prieš 50 metų iš Švenčionių rajono Sarių kaimo jauna šeima atvažiavo į Didžiasalį. Čia Marijonas dirbo vairuotoju. Kaip juokauja, nebuvo stikliuko mėgėjas, turėjo trumpą liežuvį, todėl visą laiką vežiojo tuometinės keramikos gamyklos direktorius, iš viso jų buvę 8.
Trejais metais jaunesnė jo žmona Raisa dirbo pradinių klasių mokytoja. Ir dabar, jau garbaus amžiaus sulaukę, savo buitį jie patys susitvarko, turi sodą, augina daržoves, o Marijonas dar ir automobilį vairuoja. Kaip juokavo dukra, tėvas jokios tabletės neragavęs. Jis didelis optimistas. Atsisveikinant parodė kaimynės Marytės dovaną – iš mėgstamų saldainiukų suvertus jo metų karolius.
Iš Dižiasalio kelias vingiavo į kitą gyvenimą – pro Kačergiškės bažnytėlę link labai atokaus Mieleškių kaimo. Senoje sodyboje aplankyta dar viena guvi 90-metė. Janina Jasiukianec gyvena kartu su savo sūnumi Zenonu, kas rytą jį išlydi į darbą – autobuso vairuoti, o vakare su šilta vakariene laukia sugrįžtančio.
Kitas sūnus Mirekas gyvena Šiūlėnuose. Janinos vyras jau seniai miręs, sūnūs dar maži buvę. Taigi ji viena skirtą vargelį atvargo ir džiaugsmelius surankiojo. Anksčiau, kaip pasakoja, labai gerai lietuviškai kalbėjo, kolūkyje dirbo, dabar jų kaime nelabai yra su kuo lietuviškai pasikalbėti, tai ir primiršo, sunkiai rinko žodžius. O dar ir susijaudino, juk nedažnai jų troboje svečių apsilanko. Savaitgalį buvo visa šeimyna susirinkusi, pilnas kambarys savų žmonių. Smagiai pasėdėjo. Svečius net laukan išlydėjo, vis dėkojo, kad jos neužmiršo.