Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Rimas Želvys Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų dėl privačių interesų deklaravimo nepažeidė. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dalį tyrimo VTEK nutraukė.
Tirtos aplinkybės, kai valstybės politikas galbūt nustatytais terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos, kai pradėjo eiti savivaldybės tarybos nario pareigas. Taip pat aiškintasi, ar R. Želvys laiku ir tinkamai deklaravo ryšius su keturiais juridiniais asmenimis – UAB „Pas Rimą“, UAB „Riladva“, Pasvalio „Rotary“ klubu bei Pasvalio verslininkų asociacija „Verslo žiedas“.
Nustatyta, kad naujos kadencijos savivaldybės tarybos nario įgaliojimus R. Želvys įgijo 2019 m. balandžio 17 d. Privačių interesų deklaraciją jis privalėjo pateikti per 30 kalendorinių dienų. Šią pareigą jis įgyvendino 2019 m. balandžio 29 d. – nepraleisdamas šio termino.
Taip pat VTEK nustatė, kad ryšius su minėtaisiais juridiniais asmenimis R. Želvys deklaravo pavėluotai, tačiau dėl šių aplinkybių tyrimas nutrauktas. Priimdama sprendimą, VTEK atsižvelgė į tai, kad šiemet įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Privačių interesų deklaravimo kontekste deklaruojančio asmens padėtis jame sušvelninama: deklaravus tam tikrus duomenis dar iki skundo VTEK pateikimo arba VTEK raginime nustatyto termino, deklaruojančiajam asmeniui netaikomos teisinio poveikio priemonės. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir praeičiai jie negalioja, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažįsta tokio principo taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant, kad palankesnis įstatymas į praeitį galioja. Šis principas pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.