Pastarųjų dienų gaisringumo situacija Kupiškio rajono savivaldybėje

Panevėžys

Asociatyvi PAGD nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

82357

Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje ir visoje Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams vyravo labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Šiuo metu miškų gaisringumas Savivaldybės teritorijoje vis dar siekia IV gaisringumo klasę iš galimų V, nors gaisrų tikimybė dėl iškritusių kritulių šiek tiek sumažėjo.

Atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijas Kupiškio rajono savivaldybėje 2019 metų balandžio 30 d. buvo sušauktas prevencinis savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame apsvarstytos prevencinės priemonės gaisrams išvengti, įvertintas savivaldybės civilinės saugos sistemos pajėgų pasirengimas galimiems gaisrams, būtinybė sustiprinti civilinės saugos sistemos parengtį, numatyti kitas priemones, reikalingas gresiančiai ekstremaliajai situacijai valdyti – gyventojų informavimą, evakavimą, laikinąjį apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose.

Ugniagesiai prašo gyventojų būti itin budriems naudojant ugnį lauke ir buityje. Taip pat primena gyventojams laikytis bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, pagal kurias šašlykines ir grilius privalu kūrenti ne arčiau kaip 6 m. nuo pastatų. Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m. nuo statinių ir ne arčiau kaip 100 m. nuo miškų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.

Pateikiame informaciją apie pastarųjų dienų gaisringumo rodiklius. Remiantis balandžio 30 d. duomenimis, Kupiškio rajono savivaldybėje per 2019 metus užfiksuoti 57 gaisrai. Bendras gaisringumas padidėjęs 21,28 % lyginant su 2018 metų balandžio 30 d. duomenimis. Atvirose teritorijose gaisrai kilo 22 kartus. Lyginant su 2018 metų duomenimis 2019 m. gaisrų atvirose teritorijose skaičius išaugo iki 83 %. Bendras išdegęs teritorijos plotas Kupiškio rajono savivaldybėje siekia 16,26 ha. Iš jų 10 ha sudarė degusios ražienos.

Lietuvos mastu Balandžio 23, 24, 25 dienomis sudegė 41 pastatas ir 177 ha atvirų teritorijų. Balandžio 25 d. Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaime, kilo milžiniškas gaisras. Ten degė visa gatvė – net 14 pastatų. Pasak ugniagesių, nuo karščio kaime net asfaltas įkaito. Gaisrą gesino 5 gaisrinės autocisternos. Į pagalbą ugniagesiams atskubėjo pasieniečiai ir savanoriai ugniagesiai. Po kiek laiko Trakų rajone, Rūdiškėse, užsidegė 10 pastatų: vienas ūkinis ir 9 sandėliukai. Prieš vidurdienį Zarasų rajone, Stelmužės kaime, sudegė 5 pastatai.

Balandžio 24 d. dėl padegtos žolės ir šiukšlių supleškėjo 9 pastatai Panevėžio ir Rokiškio rajonuose ir per 20 ha miško Mažeikių rajone. Apie 13 val. Panevėžio rajone, Glitėnų kaime, kilęs didžiulis gaisras buvo suvaldytas tik ugniagesių gelbėtojų operatyvumo ir profesionalumo dėka. Deja, jiems atvykus jau liepsnojo 2 gyvenamieji namai ir 3 ūkiniai pastatai. Nedaug trūko, kad liepsnos būtų pasiglemžusios pusę kaimo. Ugniagesiai išgelbėjo 7 gyvenamuosius namus ir 1 gamybinės paskirties pastatą. Liepsnas malšino 8 gaisrinės autocisternos, per 30 miesto ir rajono ugniagesių. Į tarnybą buvo sukviesti ir tą dieną nedirbantys ugniagesiai.

Tą pačią dieną Rokiškio rajone, Uvainių kaime, nuo pakelėje degančios žolės užsiliepsnojo 4 pastatai. Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna jau degė gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir pirtis. Gaisro metu jie sudegė. Ugnis išplito ir į mišką. Keliose vietose išdegė 65 arai miško.

Balandžio 24 d. Mažeikių rajone, Užlieknės kaime, degė Jonaičių miškas. Keliose vietose išdegė 21,5 ha miško paklotės.

Nuo metų pradžios ugniagesiai gesino 2565 žolės ir miškų gaisrus, kurių metu išdegė per 2600 ha atvirų teritorijų, iš jų 212 ha miško paklotės.

Primename, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė: už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, asmenys gali būti nubausti nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų bauda, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų bauda.

Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų bauda. Be paskirtos baudos sumokėjimo padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Ugniagesiai dar kartą įspėja gyventojus nedeginti žolės, šiukšlių, nekurti laužų, nepalikti be priežiūros šašlykinių, nes gaisro nuostoliai gali būti neprognozuojami.

Daugiau informacijos ir patarimų kaip elgtis ekstremaliose situacijose ir kaip pasirengti galimoms nelaimėms galite www.pagd.lrv.lt ir www.lt72.lt.

Parengė vyr. civilinės saugos specialistė Raimonda Simanavičiūtė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt