PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Gegužės 30 d. 08:13

Paskelbti Nacionalinių Lietuvos kino apdovanojimų laureatai

Vilnius

nuotr. autorius Tautvydas Stukas

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


176764

Šeštadienio vakarą paaiškėjo pirmųjų Nacionalinių Lietuvos kino apdovanojimų laureatai. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyko Valdovų rūmų kieme, buvo išdalinta net 20 prizų. Šalies kino meno kūrėjai buvo įvertinti už 2019 ir 2020 metų nuopelnus bei kūrybą.


Foto galerija:

1.jpg
2.jpg
3.jpg
4.jpg
5.jpg
6.jpg
7.jpg
8.jpg
9.jpg
10.jpg
11.jpg
12.jpg

Šiais metais pirmą kartą vykusiuose apdovanojimuose legendinis Lietuvos kino operatorius Algimantas Mikutėnas gavo vieną reikšmingiausių įvertinimų – prizą už viso gyvenimo nuopelnus. Garbingą apdovanojimą jam įteikė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Premjerė pabrėžė, kad talentingų Lietuvos kino kūrėjų darbai įdomūs bei unikalūs, jie kviečia į pasaulį pažvelgti skirtingais žvilgsniais, išryškina reikšmingas detales, kurios dažnai pasimeta kasdienybėje.

„Būtent šiomis savybėmis tikrai pasižymi šios nominacijos už visus gyvenimo nuopelnus laureatas. Savo misiją jis apibūdino kaip norą kurti vizualų grožį ir sėkmingai bei nuosekliai visą savo gyvenimą ją vykdė. Šį vakarą noriu pasveikinti vieną iškiliausių Lietuvos kino operatorių, 2020 metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatą ir neeilinę Lietuvos kino pasaulio asmenybę, įsiliejusią ir į europinio kino istoriją, – Algimantą Mikutėną. Jo kamera prisimena tokius kino filmus kaip „Mano mažytė žmona“, „Mėnulio Lietuva“, „Elektroninė senelė“, „Dievų miškas“, „Nuodėmės užkalbėjimas“, „Kažkas atsitiko“ ir daugelio kitų nuo Lietuvos kino istorijos neatsiejamų vaidybinių ir dokumentinių filmų kadrus. Nuoširdžiai linkiu visiems kino kūrėjams kuo daugiau ryžto ir nenuilstamo kūrybiškumo“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Valdovų rūmų kieme vykusios šventės metu renginio vedėja, aktorė Aistė Diržiūtė dažnai kartojo Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ pavadinimą. Apdovanojimuose nominuotas 12-oje kategorijų, šis filmas gavo net 9 prizus. „Nova Lituania“ tapo geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu, o jo režisierius Karolis Kaupinis geriausiu režisieriumi ir scenarijaus autoriumi. „Nova Lituania“ aktoriai Eglė Gabrėnaitė ir Vaidotas Martinaitis buvo pripažinti geriausiais antraplaniais aktoriais, filmo operatorius Simonas Glinskis apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą, o geriausio dailininko apdovanojimas skirtas į Amžinybę iškeliavusiam Audriui Dumikui. Laureatų gretas papildė ir už geriausią kostiumų dailininko darbą įvertinta Monika Vėbraitė ir prizą už geriausią grimo dailininko darbą gavusi Jurgita Globytė, abi kūrėjos taip pat atstovavo filmui „Nova Lituania“.

Net trimis prizais apdovanojimuose džiaugėsi ir dokumentinio filmo „Animus Animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ komanda. Filmas pelnė geriausio ilgametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Už geriausią kompozitoriaus darbą įvertintas filmo kompozitorių Gedimino Jakubkos ir Mindaugo Urbaičio duetas, o Metų geriausio montažo režisieriumi tapo Mindaugas Žukauskas.

Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose buvo paskelbtas ir Publikos simpatijų prizo laimėtojas – juo tapo Marijos Kavtaradzės drama „Išgyventi vasarą“. Tai – vienintelė apdovanojimų nominacija, kurios nugalėtoją lėmė tik LRT.lt portale balsavusios publikos balsai. Dėl žiūrovų simpatijų šiame balsavime varžėsi net 23 filmai.

Visus kitus nominuotus filmus apdovanojimuose rinko vertinimo komisija, kurią sudarė 8 kino srities profesionalai iš Lietuvoje veikiančių kino kūrėjus vienijančių organizacijų: asociacijos „ASIFA Lietuva“, Autorinio kino aljanso, Lietuvos aktorių gildijos, Lietuvos animacijos asociacijos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos kino operatorių asociacijos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos bei Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino kritikų gildijos. Vėliau iš paskelbtų nominantų sąrašų geriausiuosius rinko balsavimo teisę turintys kino industrijos atstovai slaptu balsavimu, elektroniniu būdu, tam specialiai sukurtoje platformoje. Balsavimo sąrašus sudarė ir balsuoti teisę suteikė Lietuvoje veikiančios kino kūrėjus vienijančios organizacijos. Balsavimą prižiūrėjo tarptautinė audito, apskaitos ir verslo konsultacijų įmonė „Grant Thornton Baltic“.

Pagrindinį apdovanojimų prizą pavadinimu „Aš – Tu“ sukūrė Nacionalinio Lietuvos kino apdovanojimo meninės idėjos projekto konkursą laimėjęs grafikos dizaineris, dėstytojas Marius Žalneravičius.

Lauktą kino šventę tiesiogiai transliavo LRT televizija.

Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus rengia Lietuvos kino centras kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, bendradarbiaujant su autorių teisių administravimo asociacijomis LATGA bei AGATA. 

ELTA