Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Baltijos jūros pakrantė. LR Aplinkos ministerijos nuotr.
EtapliusŠaltinis: LR Aplinkos ministerija
Didžiausi neigiami pokyčiai stebėti Pajūrio regioniniame parke bei Būtingės geomorfologiniame draustinyje. Mažesni neigiami pokyčiai stebėti Melnragės, skirtinguose Pajūrio regioninio parko bei Palangos bei Šventosios rekreacinių zonų ruožuose.
Agentūra laikinai nevykdys krantų stebėsenos dėl GPS signalų trikdžių pajūryje.
Krantų pokyčių monitoringo tikslas – įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą.
Monitoringo metu atliekamas jūros kranto ir apsauginio kopagūbrio reljefo skenavimas nuotoliniais metodais įvertinant erdvinių taškų aukščius. Skenavimo metu surenkama informacija naudojama paplūdimių, apsauginio paplūdimio kopagūbrio, krantų ardos ar birių sąnašų kiekio pokyčiams įvertinti išilgai jūros ir marių kranto. Įvykus stiprioms audroms ar uraganiniams vėjams, po reikšmingesnių nuardymų krantų būklė įvertinama papildomais skenavimais. Paplūdimių „maitinimo“ smėliu atvejais taip pat atliekami skenavimai (prieš ir po „maitinimo“). Kartą per trejus metus vertinama grunto granuliometrinė sudėtis intensyviausiai lankomose ir intensyviausiai ardomose kranto zonose, taip pat prieš ir po paplūdimių „maitinimo“.
#KRANTAI | #POKYČIAI | #STEBĖSENA | #APLINKA | #BALTIJOS JŪRA |
#PAKRANTĖ | #REZULTATAI | #APŽVALGA | #NERINGA | #KLAIPĖDA |
#PALANGA | #MARIOS | #BŪTINGĖ | #PARKAS |