Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pramogų kompleksas „Dubingių žirgynas“ / Kristinos Sakaitės nuotraukos
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra turbūt vienas žinomiausių lankomų objektų Molėtų rajone, dešimtmečius neprarandantis populiarumo. Tačiau pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Utenos turistai užtrunka ne vien dėl jo.
„Pasakykite, kiek laiko norite praleisti rajone – galiu sudėlioti ir dienos, ir trijų dienų maršrutą“, – sako Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorė Daiva Kulienė. Trumpam pakilę, nors ir neakivaizdžiai, iki žvaigždžių etnokosmologijos muziejuje, keliautojai gali nusileisti ant žemės ir, profesionalų prižiūrimi, išsikepti delno dydžio koldūnų Balninkuose, leistis į žygį po Labanoro girią su „Stirnelės viensėdžio“ šeimininku, apsigyventi Robinzono saloje Bebrusų ežere – tik su valtimi ir meškere arba sekti istorijos ir kultūros pėdsakais Alantos dvare ir Videniškių vienuolyne.
Turistų nesuskaičuoja
„Keliautojų poreikiai keičiasi. Prieš 10 metų įmonės daugiau baliavodavo, o dabar labiau suaktyvėjo pažintinės kelionės. Keliautojai nori atrasti gamtinius takus, pamatyti kultūrinį istorinį paveldą. Stovyklavietės vėl populiarios, jas dažniau renkasi jaunimas, kempingus – užsieniečiai, kaimo turizmo sodybas – latviai, lietuviai. Turime du regioninius parkus, tad atvykusieji neaplenkia gamtinių objektų“, – pasakoja Molėtų TVIC direktorė. Pasak D. Kulienė, visų į rajoną užklystančių turistų suskaičiuoti neįmanoma, tačiau apie jų skaičių galima orientuotis pagal atvykstančių į muziejus lankytojų duomenis. Tarp muziejų absoliutus rekordininkas jau minėtas Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kasmet priimantis apie 50 tūkst. turistų. Ypač į žvaigždes pamėgo dairytis latviai, Molėtų rajoną gausiai lankantys žydai. Labanoro regioniniame parke prie Asvejos piliakalnio kasmet apsilanko apie 20 tūkst. lankytojų. „Bėda ta, kad nėra patvirtintos metodikos, kaip turime suskaičiuoti turistus. Pvz. į mūsų centrą 2018 m. pasikonsultuoti užsuko apie 7 tūkst. lankytojų. O kaip sužinoti, kiek žmonių užlipo į Mindūnų apžvalgos bokštą, jeigu ten niekas neskaičiuoja? Tačiau mes jaučiame, kad Molėtų kraštas lankomas. Kad ir iš sodybų užimtumo – pabandykite surasti vasarą laisvą vietą. Savaitgaliais beveik visos sodybos 100 proc. užpildytos. Būna, kad ketvirtadienį ar penktadienį mums į centrą skambina žmogus ir prašo paieškoti laisvų vietų, bet nerealu tikėtis surasti vietą nakvynei užsisakius prieš dvi dienas“, – sakė D. Kulienė.
Nauji objektai
Jau pažįstantiems Molėtų kraštą šiemet teks koreguoti kelionės maršrutą. Vienas iš naujausių lankomų objektų – Molėtų technikos muziejus, kuriame beveik pusantro šimto transporto technikos eksponatų. Iki šiol visa tai buvo privačiomis lėšomis sukaupta verslininko kolekcija, nelabai prieinama pašaliniams. Nuo gegužės pabaigos šeimininko aistrą restauruoti antikvarinius automobilius ir gautą rezultatą gali įvertinti ir lankytojai. Angaruose Giedraičių sen.,Tumenčiznos k. be žiguliukų, volgų, zaporožiečių, įvairių markių motociklų, autobusų, dviračių galima pamatyti senų audio ir radijo aparatų, kitų XX amžiaus įdomybių. Muziejus kasdien dar nedirba, tačiau šeštadieniais lankytojai senosios technikos mėgėjai laukiami.
Kalbėdama apie naujoves mieste, D. Kulienė pasiūlo išbandyti naująjį taką aplink Pastovio ir Pastovėlio ežerus, trasa siekia apie 5 km. Pėsčiųjų takai baigti tvarkyti šiais metais, nusprendę pasivaikščioti ras įvairiose vietose išsibarsčiusius vaikų žaidimų aikštelę su didele čiuožykla „Tarzanke“, lauko batutu, stacionariais gultais, treniruokliais. Naujausias objektas-eksponatas, ypač asmenukių mėgėjams – skulptūra „Žvejo batai“ prie Pastovio ežero fontano. Tiksliau, atidengta dalis planuojamos kompozicijos, kurią kuria du menininkai. Šalia metalo plastikos menininko kalvio Andriaus Janulio sukurtų žvejo batų, į kuriuos galima įsilipti, turėtų atsirasti žuvies skulptūra. Kompoziciją papildys ir milžiniška plūdė, sukurta molėtiškio skulptoriaus Vido Stepanavičiaus.
<…>
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Utenos apskrities žiniose.“
utenos-apskrities-zinios.png