Pasitraukimo iš Otavos konvencijos nepalaikęs R. Žemaitaitis siūlo diegti karinį ugdymą

Lietuva

Remigijus Žemaitaitis / Dainius Labutis/ELTA

Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS

360530

Seime už pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos nebalsavęs valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad minos nėra efektyvi gynybos priemonė, o daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kariniam mokinių ugdymui.

„Mūsų frakcijoje yra keletas, kurie pasakė, kad nebalsuos, ką ir jie kalba, manau, kad tai nėra efektyvu, neduos to pliuso, apie kurį mes kalbame“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį prieš balsavimą dėl pasitraukimo sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.

„Ar tikrai Lietuvai šiandien reikia (pasitraukti iš – BNS) Otavos konvencijos ir eiti link užminavimo, ar mes skirti pinigus turime kitur. (...) Manau, kad dronų sistemos ir ugdymas – šičia turėtų būti (dėmesys – BNS)“, – teigė jis.

Anot R. Žemaitaičio, nors siūloma trumpinti mokslo metus, jis teigia, kad tą laiką būtų galima paskirti mokinių kariniam ugdymui.

„Manau, kad nuo kitų metų birželio mėnesio mokyklose galėtų startuoti 9–12 klasėms karinė civilinė parengtis, nuo dronų valdymo iki kitų panašių dalykų, tai būtų daug efektyvesnis dalykas“, – kalbėjo „aušriečių“ vedlys.

Už pasitraukimą iš Otavos konvencijos balsavo 107 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas bei „Nemuno aušros“ politikai Vytautas Jucius ir Petras Dargis.

R. Žemaitaitis balsavime nedalyvavo.

„Kad visi būtų ramūs, patenkinti, aš galiu prabalsuoti už. Bet kada po metų, po dviejų ją reikės įgyvendinti, patikėkite manimi, visi sakysime, kad jos (minos – BNS) neefektyvios“, – teigė „Nemuno aušros“ pirmininkas.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Balandžio pabaigoje pasitraukimui iš konvencijos pratarė estų Vyriausybė, savo ruožtu, Latvijos prezidentas pasirašė pasitraukimą numatantį įstatymą, kurį anksčiau priėmė šalies parlamentas.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt