PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Rugsėjo 12 d. 21:22

Pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos gairių

Vilnius

Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


52034

„Susitarimo pasirašymas yra svarbus politinio sutarimo gynybos ir saugumo klausimais įrodymas, užtikrinsiantis tolimesnį krašto apsaugos stiprinimą ir kariuomenės modernizavimą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 10 d., kai buvo pasirašytas Lietuvos Seime atstovaujančių partijų susitarimas „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“.

Susitarimas apima pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, tinkamo gynybos finansavimo užtikrinimą, Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir personalo iššūkių sprendimą, karo tarnybos patrauklumo bei visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą.

Susitarimu įsipareigojama nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.

Dokumentu sutariama dėl bendrųjų kariuomenės vystymo prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos pajėgumų ir sausumo pajėgų vystymui, įsipareigojama užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus. Pripažįstant tarnybos kariuomenėje pridėtinę vertę visuomenės atsparumo ir gynybos potencialo stiprinimui ir įvertinus bendrą Lietuvos kariuomenės komplektavimo, modernizacijos, infrastruktūros plėtros galimybių ir poreikių situaciją, sutariama, kad 2022 m. bus sprendžiama dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Ypatingas dėmesys susitarime skiriamas hibridinių grėsmių užkardymui: įvertinant nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kylančias grėsmes ir rizikos veiksnius susitarime numatoma parengti valstybės apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.