Pasienietis Andrius: smagu, kad dabar mano darbovietė yra netoli nuo namų

Utena

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

78748

Vyresniajam pasieniečiui Andriui tik 21, tačiau jau du metus vaikinas dirba VSAT Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje. Jūsų dėmesiui – pasakojimas apie jo pasirinktą kelią iš paties Andriaus lūpų.

„Apie pasieniečių veiklą sužinojau besimokydamas mokykloje – vienam mokytojui pasiūlius įstojau į Jaunojo pasieniečio būrelį. Tuomet dažnai vykdavome į ekskursijas – po užkardas, pasienio kontrolės punktus, Užsieniečių registracijos centrą, ir, žinoma, į Pasieniečių mokyklą. Kas ten labiausiai patiko? Atvirų durų dienos metu išgirdome ne tik „sausą“ profesijos pristatymą, tačiau gyvai bendravome su ten besimokančiais kursantais. Tada rūpėjo viskas: ir stojimo sąlygos, ir stipendijos, ir krūvis, ir dėstomi dalykai… O kas gali geriau papasakot nei jie? Tądien supratau, kad VSAT – vienas mano ateities variantų. Pabaigęs gimnaziją neatsisakiau šios minties. Pagrindiniai tokį sprendimą lėmę faktoriai – finansinė nepriklausomybė ir užtikrinta darbo vieta. Taip pat smagu, kad tarnybą galiu derinti su aukštuoju mokslu. Šiuo metu ne tik dirbu, bet ir studijuoju Mykolo Romerio universitete.

Mokslai Pasieniečių mokykloje buvo įdomūs. Vieni dalykai reikalaudavo daugiau pastangų, kiti – mažiau, tretiems reikėjo gero fizinio pasirengimo. Mums dėstydavo imtynes, kovinius veiksmus, rytais vykdavo mankštos. Po paskaitų kas norėdavo, galėdavo eiti treniruotis į sporto salę, žaisti krepšinį ar futbolą.

Baigęs mokslus patekau tarp geriausių kursantų, todėl galėjau pasirinkti tarnybos vietą. Smagu, kad dabar mano darbovietė yra netoli nuo namų. Pirmosios savaitės tarnyboje buvo įtemptos – nauja aplinka, nauji žmonės… Džiaugiuosi, kad atsirado pareigūnų, kurie noriai atsakinėjo į kilusius klausimus, skatindavo iniciatyvas ir taip padėjo „įsivažiuoti“. Dabar drąsiai galiu sakyti – dirbdamas čia jaučiuosi laimingas. Per trumpą laiką išbandžiau bene visas pasienietiško darbo sritis – patruliavau žaliojoje juostoje, dirbau kartu su budėtojais, yra tekę pabūti ir pamainos vyresniuoju. Domėjausi viskuo, ką turi žinoti pasienietis. Žinoma, tu gali tiesiog plaukti pasroviui, nerodyti iniciatyvų, tačiau tokių žmonių niekas nepastebi. Aš turiu savo tikslus, nebijau atsakomybių ir iššūkių.

Ir kolektyve, ir universitete yra žmonių, kuriems atrodo, kad derinti tarnybą ir studijas – nepakeliamas krūvis. Tačiau aš esu sistemingas žmogus – mėgstu darbus daryti ne paskutinę minutę, tad su dideliais sunkumais nesusiduriu. Mokausi ištęstinėje studijų programoje, kur mokslai vyksta sesijomis. Jos būna 4 kartus per metus. Sesijų laikotarpiu gaunu apmokamas mokymosi atostogas. Prasidėjus sesijai darbą palieku šiek tiek nuošaly, o jai pasibaigus – vėl visom jėgom kimbu į tarnybą. Žinoma, kartais jautiesi šiek tiek praleidęs – dinamiškam darbe vis kažkas keičiasi. Bet „susisuku“. Svarbiausia, planuoti tikslus ir laiką. Jei atvirai, manau, kad kaip ir kiekviename karjeros kelyje, taip ir čia – viskas priklauso nuo įdedamų pastangų ir ambicijų“.

Tai – pirmasis pasakojimas apie jaunuosius pasieniečius. Visus susidomėjusius šia profesija, kviečiame aplankyti interneto svetainę www.pasienietis.lt, o taip pat gegužės 3-ąją atvykti į atvirų durų dieną Pasieniečių mokykloje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt