PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Gruodžio 10 d. 11:47

Paroda susies juvelyriką ir tradicinį japonų meną

Šiauliai

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt


157771

Pasibaigus karantinui Chaimo Frenkelio viloje lankytojų lauks nauja paroda „Materijų skambesys“. Jos koncepcija netiesiogiai susieja juvelyriką ir tradicinį japonų meną – ukijo-ė graviūras. Pagrindinė ir vienijanti parodos idėja – gamta, natūralumas, estetika.

Paroda nedidelė, bet joje galima išvysti įvairių idėjų, medžiagų ir atlikimo technikų. Parodoje dalyvauja patyrę menininkai, kurie jau sėkmingai garsina Lietuvos vardą užsienio parodose, ir tie, kurie dar tik pradeda savo kelią šioje meno srityje. Eksponuojami kūriniai iš metalo, medžio, stiklo, akmens ir kitų medžiagų.

Kas gi vienija konceptualiąją juvelyriką ir japonų ukijo-ė graviūras? Tai atida niuansams ir detalėms, rafinuotumas, subtilumas, estetinė švara ir harmonija. Parodos tikslas – pateikti lankytojams juvelyrikos kūrinius, kurie peržengia ribą iš taikomojo į vaizduojamąjį meną. Konceptualioji juvelyrika (metalo plastika, mažoji plastika, šiuolaikinė juvelyrika) tapo savarankiška meno šaka. Lietuvos juvelyrai kuria dirbinius, kuriuos tradiciškai galima priskirti juvelyrikos sričiai, ir drauge kuria trimačius objektus, papuošalą traktuoja kaip antifunkcionalų dirbinį, apeliuoja į intelektualųjį, emocinį žmogaus suvokimo lygmenį.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose yra saugoma išskirtinė ukijo-ė – japonų medžio graviūrų kolekcija – viena iš unikaliausių ir vertingiausių kolekcijų. Nuo 2003 m. šios japonų graviūros eksponuojamos Chaimo Frenkelio vilos ekspozicijos „Provincijos dvaras“ Rytų meno galerijoje. Kolekcija yra įtraukta į japonų meno paveldo registrą. Unikalią Edo epochos (1603–1868) japonų graviūrų kolekciją į Lietuvą iš Paryžiaus parsivežė paskutinė Santeklių dvaro (Viekšnių vlsč., Mažeikių apskr.) valdytoja menininkė Ona Bagnickaitė (1875–1941). Ją sudaro beveik visų garsiausių Edo laikotarpio autorių kūriniai: Ando Hiroshige (1797–1858), Utagawa Kunisada (Toyokuni III) (1786–1865), Sinsuke Kiyonaga (1752–1815), Katsukawa Shunsen (1790–1823), Katsushika Hokusai (1760–1849), Keisai Yeisen (1790–1848), Kikugawa Eizan (1787–1867), Takahashi Hiroaki (1871–1945). Ši 21-os graviūros kolekcija yra stilinga ir vientisa, atspindi kasdienio gyvenimo temas – tai gamtos ir miesto vaizdai, kabuki teatro aktorių ir geišų portretai, istorinės ir mitologinės scenos.

Vienas iš minėtose japonų graviūrose vaizduojamų žanrų – peizažas, todėl kilo idėja parodą eksponuoti japoniško akmenų sodo stiliumi. Juvelyrikos eksponatai vitrinose sudėlioti lyg miniatiūriniai akmenų sodai su miniatiūrinėmis skulptūromis. Paroda papildyta japoniško akmenų sodo fragmentais. Dzeno šventikai kuria įvairius raštus, kad susikauptų ir pajustų vidinę harmoniją. Šį pojūtį norime pasiūlyti ir parodos lankytojams. Taip pat parodoje galima rasti stendinės informacijos apie Lietuvos juvelyrikos istoriją.

Paroda veiks iki  2021 m. kovo 14 d.

Rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.