Pašešupio parkas: būti ar nebūti?

Marijampolė

R. Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"

Loreta TumelienėŠaltinis: Etaplius.lt

32725

Marijampolėje, Pašešupio parke, prasidėję pirmieji darbai: krūmų ir medžių kirtimas, šakų genėjimas, įgyvendinant Pašešupio parko kraštovaizdžio pertvarkymo projektą, sukėlė marijampoliečių aistras. Vieni Marijampolės savivaldybės valdžią kaltina parko, kuris yra saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę, niokojimu, medžių kirtimu ir žalojimu. Kiti atkerta, kad šias problemas keliantys Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovai renkasi sau balus, treti primena, kad dalis miestelėnų, piestu stojusių prieš medžių kirtimą Vytauto parke, šiandien džiaugiasi išgražėjusiu miestu ir su pasididžiavimu rodo jį svečiams. Tiesiog yra žmonių, kurie dėl visko kritikuoja ir šaukia.

Foto galerija:

Sukvietė miestelėnus pasivaikščioti po parką

Pasak Seimo nario Kęstučio Mažeikos patikėtinio, UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovo Karolio Dvylio, prasidėję Pašešupio parko medžių kirtimo darbai sukėlė marijampoliečiams nerimo. Ne vienas pilietis kreipėsi į juos klausdamas, ar galima šitaip žaloti parką, kuris džiugino juos šitiek metų, kirsti medžius, su kuriais dauguma žmonių patys užaugo. Gyventojai pergyvena dėl kertamų brandžių ir gražių parko medžių, sunkiosios technikos darkomų „gazonų“ ar grįžtančių perėti paukščių likimo. Internete plinta išpjautų, netinkamai genėtų medžių nuotraukos, komentarai aplaidžiai atliekamų darbų atžvilgiu. Todėl Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovai sukvietė miestelėnus pasivaikščioti po Pašešupio parką ir pasižiūrėti, kaip vykdomi parko tvarkymo darbai. Į parką atvyko Lietuvos arboristų asociacijos ir centro atstovai, kurie vertino parko medžių būklę, ir atliktus darbus, aiškino, kas yra daroma gerai, kas blogai, kokią neigiamą įtaką tai gali turėti.

Marijampoliečių nesusirinko gausus būrys, bet visiems besidomintiems Lietuvos arboristų asociacijos vadovas Renaldas Žilinskas, arboristikos centro atstovai Faustas Stankevičius ir Airidas Puskunigis papasakojo, kaip jie vertina atliekamus darbus.

Negailėjo kritikos

Arboristikos specialistai negailėjo darbus atlikusiems uždarosios akcinės bendrovės „Kelranga“ darbininkams kritikos ir priekaištų projekto užsakovams – Marijampolės savivaldybės administracijai. Anot jų, visi sutinka, kad parką tvarkyti reikia, niekas nenori stabdyti darbų, tačiau medžių kirtimą, genėjimą turi atlikti šios srities specialistai, kad būtų pagal galimybes išsaugoti želdiniai. Juk jie turi dendrologinę vertę. „Barbariškai nupjauti medžius, kurie ne vieną dešimtmetį atlaikė siautusias vėtras, ne pats geriausias sprendimas. Galima buvo juos išsaugoti. Be to, nupjauta ir jaunų, sveikų uosių, alksnių, kurie dar galėjo augti ir džiuginti žmones“, – teigė specialistai. Anot Lietuvos arboristikos centro dendrologo Fausto Stankevičiaus, Pašešupio parko projekto pristatymai buvo organizuoti formaliai, vyko darbo metu, dauguma gyventojų negalėjo juose dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę. Projekte nieko neužsimenama apie alėjų medžių šaknyno apsaugą kasant tranšėjas būsimiems takams. Peršasi išvada, kad didžioji dalis šaknyno bus sunaikinta. Kai neišvengiamas šaknyno dalies sunaikinimas, atitinkamai turi būti sumažintos lajų apimtys. Arboristai kritikavo medžių genėjimą. Anot jų, ant parko medžių matosi akivaizdūs genėjimo ženklai, o taip neturėtų būti, galioja tam tikros genėjimo darbų taisyklės. „Dar vienas akivaizdus dalykas, kuris krito į akis pasivaikščiojus po parką, nėra sužymėtų kertamų medžių. Planuojama iškirsti daugiau kaip 400 medžių, dalis jau iškirsta, tačiau nė vienas nežymėtas. Kyla klausimas, kas spręs, kuriuos medžius kirsti, kuriuos ne – paprasti darbininkai ar medžių priežiūros profesionalai“, – klausė arboristų asociacijos vadovas Renaldas Žilinskas. Anot jo, jeigu parkas ir toliau bus tvarkomas neįtraukiant kvalifikuotų specialistų, jis pražus. Pasekmės pasijaus po trejų ketverių metų. Todėl reikia suvienyti jėgas, nes tikslas visų vienodas – turėti gražų, unikalų parką.

Įžvelgia politikavimą

„Suvalkiečio“ pakalbintas Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis neslėpė manantis, kad iš šio visuomenei naudingo projekto kažkas bando pelnytis politinių dividendų.

Direktoriaus teigimu, Pašešupio parko atnaujinimo projektas buvo pristatytas visuomenei, diskutuota dėl daug svarbių klausimų. Anot savivaldybės administracijos vadovo, medžių ir krūmų pašalinimo, genėjimo darbai yra prasidėję, o juos atlieka savo darbą išmanantys žmonės, tačiau kaip ir kiekvieną kartą kyla daug aistrų ir bandymų supriešinti gyventojus dėl vieno ar kito medžio.

„Noriu pasakyti, jog Pašešupio parko kraštovaizdžio tvarkymo procesas nuo pat pradžių yra kontroliuojamas, stebimas. Bus siekiama, kad darbai vyktų kuo kokybiškiau. Dėkojame ir gyventojams, kurie nuo pat projekto svarstymo iki dabar teikia konstruktyvias pastabas ir patarimus, nes tik bendrų pastangų dėka galime sukurti geriausią rezultatą. Tačiau noriu perduoti aiškią žinutę tiems, kurie bando pasinaudoti šiuo projektu savo destruktyvia veikla ieškodami būdų stabdyti darbų eigą, – jums nepavyks, marijampoliečiai turės vieną gražiausių turiningam laisvalaikiui pritaikytų erdvių“, – sakė jis.

K. Podolskio teigimu, buvo sustabdytas sporto arenos projektas prie buvusios 4 vidurinės mokyklos, tačiau jis tęsiamas perkėlus sklypą į Vokiečių gatvę. Buvo bandymų „gultis “ ant bėgių ir dalinti Marijampolę pusiau, tačiau savivaldybė turi moderniausias sankryžas Lietuvoje. Dabar vyksta kažkas panašaus su Pašešupio parko tvarkymu. „Noriu nuraminti, kad pasibaigus visiems darbams, galėsime gėrėtis ne tik patogia infrastruktūra, bet ir sutvarkyta, atnaujinta parko augmenija“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovas.

„Suvalkiečio“ kalbinti Pašešupio parke sutikti Marijampolės gyventojai Adolfas ir Mindaugas sakė, kad jau daugelį metų jie kasdien ateina pasivaikščioti po parką, kai tik leidžia orai važinėja dviračiais. Vyrai džiaugiasi, kad Pašešupio parkas pagaliau tvarkomas, kad pasibaigus darbams, bus daug mieliau jame vaikštinėti sutvarkytais takeliais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt