Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Pasaulinė pieno rinka, pradėjusi spartų augimą prieš dvejus metus, stoja, todėl pieno produktų eksportuotojai ruošiasi lėto augimo laikotarpiui - tokį rinkos raidos scenarijų regi ekspertai.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, pieno produktų didžiojo septyneto - ES, JAV, Naujosios Zelandijos, Australijos, Brazilijos, Argentinos ir Urugvajaus - eksportuotas paskutinį praėjusių metų ketvirtį sulėtėjo ir pagal augimo mastą buvo žemiausias per pastaruosius trejus metus.
Apie tai liudija ir lėtėjanti pasaulinė pieno gamyba ūkiuose: „Rabobank“ duomenimis, 2018 metais prieaugis siekė 2,1 proc., kai 2017 metais - 2,8 proc.
„Artimiausiu laikotarpiu pieno ir produktų gamybai, žaliavos supirkimo kainoms ir eksporto rezultatams didžiausios įtakos turės gamtinės sąlygos pagrindiniuose žaliavos gamybos regionuose bei užsienio prekybą nulemiantys geopolitiniai veiksniai, - sako E.Simonis. - Pasaulinės pieno rinkos perspektyvos yra miglotos dėl neaiškios „Brexit“ derybų baigties, taip pat dėl tvyrančios prekybinio karo įtampos tarp JAV ir Kinijos“.
Pasak eksperto, melžiamų karvių bandų skaičius dėl pernykštės sausros ir brangusių pašarų sumažėjo JAV, Europoje ir Australijoje, prognozuojama, kad šie regionai neigiamus padarinius jus iki pat šių metų vidurio.
„Europos Sąjungos pieno gaminių eksportas pernai susitraukė - pieno ūkiai netruko sureaguoti ir metų pabaigoje taip pat pradėjo mažinti žaliavos gamybą ūkiuose, tačiau tai neapsaugojo nuo žaliavos kainų kritimo“, - sako E.Simonis.
Jo teigimu, Lietuvoje stebima ta pati situacija: pieno supirkimo kainas veikia sumenkę pagrindinių lietuviškų eksporto prekių - sūrių, išrūgų ir grietinėlės - pardavimai užsienyje.
Penkios didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2019 metų sausį už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams vidutiniškai mokėjo 347 eurus už toną, arba 3,5 proc. mažiau nei pernai gruodį.
Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios JAV pieninės stambiesiems pieno tiekėjams 2018 metų gruodį mokėjo vidutiniškai 307 eurus už toną, Naujosios Zelandijos - 294 eurus, Europos Sąjungos - 341 eurą. Per gruodį pienas 0,6 proc. pabrango tik Naujojoje Zelandijoje. Pieno supirkimo kaina stambiesiems tiekėjams JAV sumažėjo 4,7 proc., Europoje pieno kaina susitraukė 1,1 proc.
Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2019 metų sausį buvo 306 eurai už toną - 2,5 proc. mažesnė nei gruodį ir 0,5 proc. mažesnė nei 2018 metų sausį.
Per 2019 metų sausį Lietuvoje buvo supirkta 103 tūkst. tonų pieno - 0,5 proc. mažiau nei 2018 metų sausį.
Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, arba atitinkamai 500 tonų per metus. Tokie tiekėjai 2019 metų sausį pardavė 65 proc. visos pieno žaliavos.
Lietuvoje pieną perdirba apie 20 įmonių, tačiau penkios didžiausios bendrovės - „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“ - perdirba apie 94 proc. viso pieno.
ELTA