Parvykstantys į Lazdijų kraštą emigrantai – tik pavienės kregždės, bet ne masinis reiškinys

Alytus

Pati didžiausia bėda, V. Gazdziauskienės teigimu, yra nedarbas.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

75191

Emigracija tarsi taifūnas per pastaruosius 27-erius metus iš Lietuvos nušlavė beveik milijoną gyventojų. Pastarųjų dėl emigracijos į turtingesnes užsienio šalis bei didžiuosius miestus nuolat mažėja ir Lazdijų rajone.

Kaip informavo Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė Birutė Stolytė, iš Lazdijų rajono savivaldybės 2015 metais emigravo 215 asmenų, 2016 m. – 271, o 2017-aisiais – 320 gyventojų. Remiantis 2018 m. išankstiniais tarptautinės migracijos rodikliais, 2018 m. iš Lazdijų rajono emigravo 199 asmenys.

Atvykusių iš užsienio asmenų ženkliai mažiau: 2015 m. atvyko 99 asmenys, 2016 m. – 76, 2017 m. – 62 asmenys, o 2018 m., išankstiniais statistikos departamento duomenimis, – 95 asmenys.

Vidaus migracijos rodikliai pastaraisiais metais irgi nedžiuginantys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. į rajoną atvyko 384 asmenys, o išvyko 442, 2016 m. atvyko 401, išvyko 557, 2017 m. atvyko 346, išvyko 526 asmenys.

Emigruoja jaunesnio amžiaus gyventojai

Kalbinta laikinai Seirijų seniūnę pavaduojanti seniūnijos specialistė Lina Sakalauskienė sakė, kad pernai išvykimą į svečias šalis deklaravo 20 gyventojų. Geresnio gyvenimo ieškoti seirijiečiai dažniausiai vyksta į Jungtinę Karalystę, Daniją, Airiją. Tokiems pokyčiams dažniausiai pasiryžta jaunesnio amžiaus asmenys – maždaug iki 30 metų. Pasak L. Sakalauskienės, vienas asmuo, išvykęs į užsienį, pasikviečia ir daugiau draugų bei artimųjų. Ypač tai pastebima Meteliuose. Iš Metelių svetur išvyksta ir vyresni asmenys. Kai kurios seirijietės moterys vyksta į Vokietiją prižiūrėti senelių, pabūna ten kelis mėnesius ir vėl grįžta atgal. „Gerai, kad yra galimybė žmonėms judėti. Tokia emigracija vertintina kaip teigiamas dalykas. Svetur žmonės įgauna naujos patirties, daug pamato, sužino, susipažįsta su skirtingomis kultūromis“, – teigė L. Sakalauskienė.

Anot jos, anksčiau mažai žmonių deklaruodavo išvykimą, per metus būdavo sulaukiama vos kelių deklaracijų. Situacija pasikeitė tik pastaraisiais metais dėl Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Nedeklaravus išvykimo ir nemokant Lietuvoje PSD įmokų, išvykėliams dabar kaupiasi skola ir kapsi delspinigiai. Taigi visi dabar suinteresuoti deklaruoti ir išvykimą, ir parvykimą. Praėjusiais metais atvykimą į seniūniją iš užsienio deklaravo 13 asmenų.

Dalis žmonių užsienyje užsidirba pinigų ir grįžta atgal. Jaunos šeimos, ar sugrįžti, ar pasilikti, sprendžia tuomet, kai reikia leisti savo atžalas į mokyklą. Šis faktas dažnai būna motyvuojantis sugrįžti į tėvynę. Pasak L. Sakalauskienės, Gervėnuose yra sodyba, kurią prižiūri ir į ją sugrįžta vyresnė šeima iš užsienio. Ryšys su tėvyne nenutrūkęs. Tačiau, kaip bebūtų gaila, yra ir tokių atvejų, kai išvykę asmenys parduoda kaime esančias sodybas ir jau nežada sugrįžti atgal.

L. Sakalauskienė tvirtino, kad neseniai iš svečių šalių parvykusios šeimos, turinčios 2 ir 3 vaikus, įsigijo du namus Seirijuose. Dar vienas jaunuolis, užsienyje užsidirbęs pinigų, miestelyje pats statosi namą savo keturių asmenų šeimai. Taip pat yra ir anksčiau parvykusių žmonių, besikuriančių ne tik miestelyje, bet ir kitose seniūnijos vietovėse. „Tai lemia gera strateginė vieta. Nors Seirijuose darbą rasti sunku, galima važiuoti dirbti į Druskininkus, Alytų, Lazdijus. Sukurta gera infrastruktūra. Jaunos šeimos gali vaikus leisti mokytis į aukšto lygio Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnaziją. Vaikų darželyje veikia ikimokyklinio ugdymo grupės. Veikia socialinių paslaugų centras, ambulatorija, renovuoti kultūros namai, biblioteka, bažnyčia – viskas, ko reikia žmogui, norinčiam gyventi pilnavertį gyvenimą“, – teigė seniūnijos atstovė.

Nors seniūnijoje yra ir nemažai sunykusių namelių, ji sakė besidžiaugianti tuo, kad į nuolat negyvenamus namus nors savaitgaliais sugrįžta giminaičiai ar poilsiautojai. Jie prižiūri aplinką, todėl namai nestovi iki stogo apaugę žolėmis. Seniūnijoje yra gražus kurortinis Metelių miestelis, labai gyvybingas ir vieningas Žagarių kaimas bei Bagdononių kaimas. Jų gyventojai – aktyvūs, bendruomeniški, tikri savojo kaimo patriotai. Jie darbus susiradę aplinkiniuose miestuose, kiti ūkininkauja. Barčiūnų ir Kudrėnėlių kaimai atrodė jau bemirštantys, o štai pastaruoju metu pradėjo atgyti, renovuojami keli seni namai, puoselėjama kailinių žvėrelių ferma.

Seirijų seniūnijoje 2017 m. sausio 1 d. gyveno 2061 gyventojas. 2018 m. sausio 1 d. – 2373 gyventojai. Pasak L. Sakalauskienės, gyventojų padaugėjo dėl to, kad prie seniūnijos buvo prijungti 6 buvusios Šlavantų seniūnijos kaimai.

Įsikurti trukdo nedarbas ir maži atlyginimai

Krosnos seniūnijos seniūnės Valdos Žukauskienės teigimu, 2017 metais iš seniūnijos išvyko 25 asmenys, o 2018 m. – 13 asmenų. Matoma tendencija, kad daugiausia krosniečių vyksta uždarbiauti į Norvegiją, Airiją, Jungtinę Karalystę, Islandiją. Tai – daugiausia jaunesnio amžiaus žmonės, maždaug iki 30 metų. Vyresni gyventojai į užsienį išvyko anksčiau. Didžioji dauguma jų dirba įvairiuose fabrikuose. Daugelis savo namus paliko prižiūrėti artimiesiems. Sulaukę pensinio amžiaus, grįš atgal į gimtinę. 2017 metais deklaravo parvykimą iš užsienio 4 asmenys, o 2018 m. – 5. Viena moteris, pasak seniūnės, parvyko dėl užsienyje sušlubavusios sveikatos. Dabar važinėja dirbti į Marijampolę. Atvykėliai dažniausiai įsikuria savo ar tėvų paliktuose būstuose. Sugrįžę pradeda studijuoti, įsidarbina. Kai kurie randa darbą UAB ,,Mantinga“. Kiti tampa socialinių pašalpų gavėjais. Yra tokių atvejų, kai vaikai iš užsienio grįžta prižiūrėti pasiligojusių tėvų. Neseniai viena dukra grįžo su draugu užsieniečiu pagelbėti susirgusiai mamai. Seniūnijoje, pasak V. Žukauskienės, žmonių skaičius pastaruoju metu ženkliai nekinta. Užpraėjusiais metais čia gyveno 864 gyventojai, o praėjusiais – 868.

Lazdijų miesto seniūnijos seniūnė Vaida Gazdziauskienė tvirtino, kad 2017 metais į užsienį išvyko 95 asmenys, o 2018 m. – 48. Lazdijiečiai daugiausiai išvažiuoja į Jungtinę Karalystę. Tai – jauni žmonės, nuo 20 iki 40 metų. Parvykimą iš užsienio 2017 m. deklaravo 4 asmenys, o 2018 m. – 13 asmenų.

Pasak seniūnės, vienas žmogus, grįžtantis iš užsienio aplankyti tėvų, su kuriuo teko bendrauti, sakė norintis įsigyti Lazdijuose butą, kad galėtų jame retkarčiais apsistoti, bet ar nusipirko, nežinanti. Vieni žmonės pasistatė namą Maironio gatvėje, bet jis stovi tuščias, o savininkai – užsienyje. Yra jau senokai išvažiavusių į užsienį žmonių, jaučiančių begalinę nostalgiją gimtinei. Vieni iš jų turi nusipirkę mieste sklypelį žemės, o dabar kol kas nesėkmingai jį pardavinėja. Emigrantai, grįžę pas tėvus, pasisvečiuoja, pasigroži nuostabia gamta, bet supranta, kad perspektyvų mieste nėra dėl didelio nedarbo ir mažų atlyginimų.

Pasak seniūnės, apmaudu, kad Lazdijuose žmonių akivaizdžiai drastiškai mažėja, tai matome išėję į miestą po darbo ar savaitgalį. Praeivių tada sutiksi vos vieną kitą. Deklaruoti gyventojai ir faktiškai gyvenantys Lazdijų mieste žmonės – du skirtingi dalykai. Nemažai jaunimo yra išvykę studijuoti, dirbti, deklaravę savo gyvenamąją vietą Lazdijuose, bet įsikūrę didmiesčiuose ir vargu ar kada nors čia sugrįš.

Liūdina ir mirčių statistika. Šiemet nuo sausio 1 dienos iki vasario 6 dienos Lazdijų kapinėse palaidota net 18 žmonių. Per šį laikotarpį gimė tik vienas mažylis, bet dar neaišku, kur jis apsigyvens – ar Lazdijuose, ar kur nors kitur. Pati didžiausia bėda, V. Gazdziauskienės teigimu, yra nedarbas. Jei būtų darbo, mieste kurtųsi jaunimas. Dabar jiems nepalankios sąlygos čia apsigyventi, todėl išvyksta į užsienį arba didesnius miestus. Lazdijų mieste 2017 gruodžio 1 dieną buvo deklaruoti 4269 asmenys, o 2018 m. – 4212. Tačiau oficialūs skaičiai, deja, neatspindi tikrosios padėties. Faktiškai gyvenančių mieste kur kas mažiau. Visgi, pasak seniūnės, neverta nusiminti ir pasiduoti blogoms mintims, reikia tikėtis, kad ateityje situacija pasikeis, jei visi labai stengsimės ir būsime optimistai!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt