Partijų reitingų lentelėje įšalas: "valstiečiai" nerodo gyvybės ženklų, konservatoriai atsimušė į lubas

Vilnius

Dainiaus Labučio, Elta nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

113404

Nepaisant neslopstančių įtampų šalies politiniame gyvenime, partiniuose reitinguose tęsiasi stagnacija. Dar 2019-ųjų spalį susiklostęs partijų eiliškumas liko nepakitęs ir paskutinį jau pasibaigusių metų mėnesį. Visgi į partijų palaikymo pokyčius žvelgiant ilgesnėje laiko perspektyvoje gausiausią valdančiąją jėgą ištikę pokyčiai – dramatiški.

Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, 6 partijos, rodo atlikta apklausa, sulauktų didesnio nei 5 proc. palaikymo. Tuo tarpu 3 proc. populiarumo barjerą peršoktų dviem partijomis daugiau – 8 politinės jėgos.

Didžiausią šalies gyventojų palaikymą vis dar išlaiko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). 16,6 proc. šalies gyventojų teigia, kad atėję prie balsadėžių savo balsą atiduotų būtent už šią partiją. Tokias pačias politines aspiracijas rodanti piliečių dalis lapkričio mėn. siekė 17,3 proc.

Kiek daugiau nei dešimtadalis (12,2 proc.) apklaustų gyventojų teigia, kad balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją. Gintauto Palucko vedami socialdemokratai jau kuris laikas neapleidžia užimtų pozicijų reitingų lentelėje. Mėnesiu anksčiau darytoje analogiškoje apklausoje socialdemokratų palaikymas siekė 13 proc. Toliau, su 8,9 proc. visuomenės palaikymu, rikiuojasi Darbo partija. Tai, kad rinkimuose galėtų balsuoti už „darbiečius“, lapkričio mėnesį prisipažino 6,9 proc. apklaustų respondentų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) toliau lieka už partijų reitingų lentelės lyderių nugarų. Ramūno Karbauskio vadovaujamiems „valstiečiams“ paramą teigia deklaruoją 6,9 proc. piliečių. Prieš mėnesį tokių buvo kiek daugiau – 8,3 proc.

Už reitingų nuosmukį išgyvenančių ir apie būtinybę nuleisti Seimo rinkimų kartelę kalbančių „valstiečių“ – frakcijos Seime nebeturinti partija Tvarka ir teisingumas. Nepaisant ginčų tarp buvusių ir esamų „tvarkiečių“, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos reitingas nežymiai (paklaidos ribose) kilo. Šiuo metu jai paramą deklaruoja 5,5 proc. respondentų, o prieš mėnesį palaikymas siekė 3,4 proc.

Nežymų „tvarkiečių“ kilimą galėjo paveikti dar 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje deklaruotas susibūrusių trijų politikų pareiškimas, esą 2020 m. Seimo rinkimuose R. Žemaitaičio, Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko vadovaujamos organizacijos sieks bendrų politinių tikslų.

Paskutiniai 5 proc. palaikymo ribą peržengia Lietuvos liberalų sąjūdis. Tai, kad šiuo metu galėtų balsuoti už liberalus teigia 5,4 proc. rinkėjų (lapkritį palaikymas siekė 3,9 proc.).

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), jei rinkimai vyktų šiandien, 5 proc. visuomenės palaikymo kartelės neperšoktų. Gruodžio mėnesio apklausų duomenimis, LLRA-KŠS palaiko 4,2 proc., prieš mėnesį tokių buvo 3,9 proc. Nepaisant 2019 m. pabaigoje pakeisto pavadinimo, už šios ribos, su 3,1 proc. populiarumo reitingu, lieka ir Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ (prieš mėnesį palaikymas siekė 2,1 proc.).

3 proc. barjero, kaip rodo apklausų duomenys, neperlipa Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija – palaiko 2,3 proc. (prieš mėnesį 3 proc.). Reitingų lentelės dugne – Gedimino Kirkilo pirmininkaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Šiuo metu „socialdarbiečius“ remia 2,2 proc. piliečių, prieš mėnesį tokių buvo 2,4 proc.

Savo ruožtu trys iš dešimties (30,2 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų. Per pastarąjį mėnesį reikšmingų pokyčių tarp neapsisprendusių fiksuota nebuvo.

Reitingų pokyčiai per pastaruosius metus

Pastarųjų apklausų duomenis lyginant su 2019 m. pradžios rezultatais, dabartiniai reitingų lentelės lyderiai – konservatoriai – nežymiai smuktelėjo. 2019 m. sausio mėn. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamiems konservatoriams paramą deklaravo 18,5 proc. respondentų. Tuo tarpu iš reitingų lyderių trejetuko kurį laiką buvusi iškritusi LSDP sugebėjo savo populiarumą padidinti 2 procentiniais punktais (populiarumas 2019 m. sausį siekė 9,8 proc.). Panašiai per metus ūgtelėjo ir Darbo partijos (2019 m. sausį siekė 6,3 proc.) bei LLRA-KŠS (2019 m. sausį siekė 2,3 proc.) reitingas.

Visgi per praėjusius metus labiausiai (10 procentinių punktų) sumažėjo gyventojų, kurie per Seimo rinkimus balsuotų už didžiausią valdančiosios daugumos partiją – „valstiečius“. 2019 m. pradžioje šiai valdančiajai partijai paramą deklaravo 16,8 proc. piliečių. Beveik 4 procentiniais punktais per pastaruosius 11 mėnesių sumažėjo piliečių, ketinančių balsuoti ir už partiją Tvarka ir teisingumas. 2019 m. sausį ją palaikė 4,8 proc. respondentų.

Pokyčiai partijų reitinguose nuo 2016 m. pradžios

Viešojoje erdvėje vis dažniau ir garsiau kalbant apie šių metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, galima įvertinti ir pokyčius, kurie per pastaruosius trejus metus lydėjo parlamente esančias partijas. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, didžiausių nuostolių patyrė 2016 m. triumfavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 2016 m. gruodį „valstiečiams“ palaikymą deklaravo 33,9 proc. piliečių, o per pastaruosius trejus metus, ankstesnius rinkimus laimėjusios partijos palaikymas sumažėjo beveik 5 kartus (minus 27 procentiniai punktai).

Tuo tarpu valdančiajai daugumai oponavusių konservatorių reitingas analogišku metu ūgtelėjo. Tiesa, gausiausia opozicinė partija per trejus metus taip ir nesugebėjo padvigubinti rėmėjų rato ar įsitvirtinti peržengus 20 proc. populiarumo barjero. Tėvynės sąjungos rėmėjų gretos, 2016 m. gruodį siekusios 11,7 proc., ūgtelėjo beveik 5 procentiniais punktais.

Panašiai keitėsi ir į Seimą nepatekusios Darbo partijos reitingas. Visų kitų partijų populiarumo rodikliai nuo 2016 metų pabaigos išliko panašūs. Nedidelė išimtis tik socialdemokratai, kurių reitingas per analogišką laikotarpį kilo kiek daugiau nei 2 procentiniais punktais.

Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt