Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ siekia supažindinti su išskirtine asmenybe

Vilnius

Romuladas Kvintas, skulptūra „Berniukas su kaliošu“, 2007, LATGA, 2022. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt

209413

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ (pranc. Romain Gary: un retour à Vilnius) siekia supažindinti su rašytojo Romaino Gary (1914–1980) literatūrine kūryba ir išskirtine asmenybe. Rašytojas jau seniai tapo svarbia daugiakultūrio Vilniaus istorijos dalimi, o jo, kaip tikro humanisto ir pasiaukojančio kovotojo už laisvę, aktualumas šiandienos permainingame pasaulyje, kai demokratijai ir humanistinėms vertybėms iškilo grėsmė, tik dar ryškesnis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Parodoje pristatomos kai kurios pirmosios R. Gary publikacijos (paskelbtos Londone karo metu), svarbiausių jo kūrinių originalūs leidimai, pasirašyti Romaino Gary arba Émile’io Ajaro vardu, atskleidžiantys jo daugialypį talentą, pasireiškusį įvairiuose žanruose, taip pat jo ištikimybę vertybėms, suteikiančioms prasmę gyvenimui – keistam ir nuostabiam, painiam ir dramatiškam nuotykiui.   

Romainas Gary (tikr. Roman Kacew), įvairialypė asmenybė, buvo ne tik „lyrinis klounas“, kuris, kurdamas savo personažus, bandė nugyventi iškart kelis gyvenimus ir iki mirties išmėginti „viską, kas tik įmanoma“. Istorijai pasisukus dramatiškų įvykių kryptimi Antrojo pasaulinio karo metais, jis buvo ir laisvės gynėjas, kovojantis už tai, kad išliktų „vienintelis svarbus dalykas – Žmogus“.  

Už ryžtą kovoti su nacizmu ir didvyrišką jo, kaip judėjimo „Laisvoji Prancūzija“ („Lotaringijos“ grupuotės) lakūno, žygdarbį generolas Charles’is de Gaulle’is apdovanojo R. Gary Išlaisvinimo kryžiumi. Tai išskirtinis apdovanojimas, teikiamas kovotojams ir jų organizacijoms, iš viso suteiktas tik kiek daugiau nei tūkstantį kartų. Šis parodos eksponatas turėtų priminti, koks įkvepiančiai drąsus žmogus buvo Gary, rizikavęs savo gyvybe ir kovojęs už bendražmogiškąsias vertybes, siekęs, kad nebūtų pamintas žmogaus orumas. 

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ skirta visai visuomenei: tiems, kurie domisi dramatiška XX a. Europos istorija, kai ir Lietuvai bei jos sostinei Vilniui teko patirti ne vieną okupaciją, ir tiems, kurie norėtų iš naujo atrasti R. Gary, pasaulyje plačiai žinomą rašytoją, savo kūriniuose jau gvildenusį šiandien aktualias problemas, ir, žinoma, moksleiviams, studentams ir visiems jauniems žmonėms, kurie po keista ar lengvabūdiška „rašytojo-chameleono“ kauke galės rasti ir pajusti įkvepiantį Laisvės siekį.

Parodoje atkreipiamas dėmesys į rašytojo santykius su dviem žmonėmis, kurie, pasak paties R. Gary, kreipė ir iš esmės nulėmė jo vėlesnį gyvenimą: su rašytoju, pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru André Malraux, vienu pirmųjų pastebėjusių ir įvertinusių R. Gary talentą, ir su „žmogumi, kuris pats buvo Prancūzija“, – generolu Charles’iu de Gaulle’iu. Motinos svarba rašytojo gyvenime Lietuvos auditorijai yra gerai žinoma iš jo autobiografinio romano „Aušros pažadas“ (La Promesse de l’aube, 1960) ir iš kitų tekstų.  

Parodoje primenama ir XX a. pradžios Vilniaus panorama: statiniai, besiplečiantis gatvių tinklas, sociokultūrinis gyvenimas, to meto spauda. Nuotraukomis, laikraščių iškarpomis ir kitais eksponatais, pasakojimais stengiamasi bent iš dalies atkurti ir supažindinti su to meto Vilniaus kasdienybe ir atmosfera, kurią patyrė ir savo akimis matė, o vėliau „Aušros pažade“ įamžino R. Gary.

Už tai, kad R. Gary simboliškai grįžta į Vilnių, parodos organizatoriai Vilniaus universitetas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra dėkingi  parodos rėmėjams ir partneriams: Lietuvos Respublikos ambasadai Prancūzijos Respublikoje, Prancūzų institutui Lietuvoje, Paryžiaus išlaisvinimo muziejui, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai ir ponui Jeanui-René Bourreliui, R. Gary ir A. Malraux tyrinėtojui.  

Už bendradarbiavimą papildant parodą reikšmingais archyviniais dokumentais dėkojame Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir Lietuvos valstybės centriniam archyvui.

Paroda eksponuojama kovo 23 d. – balandžio 21 d. Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje (V a.). Parodos atidarymas vyks kovo 23 d. 16.00 val. Nacionalinės bibliotekos V a. atrijuje.

Paroda – Frankofonijos dienų renginių programos dalis.

Įėjimas laisvas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt