PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Sausio 5 d. 17:48

Paroda „Mes buvome ten“

Mažeikiai

Tatiana BalchuneneŠaltinis: Etaplius.lt


25382

2018 m. sausio 13 d. - vasario 19 d. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) veikia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos paroda „Mes buvome ten“.

2018 m. sausio 13 d. - vasario 19 d. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) veikia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos paroda „Mes buvome ten“.

Kiekviena tauta gyva tol, kol atsimena ir vertina savo istoriją. Nuvilnijus tūkstantiniams Sąjūdžio mitingams, įvykus Baltijos kelio stebuklui, 1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę.

SSRS valdžia nenorėjo pripažinti, kad Lietuva vėl tapo laisva. Ji įvairiausiais būdais – ekonomine blokada, karinės galios demonstravimu, reikalavimu atšaukti Kovo 11-osios dokumentus – stengėsi susigrąžinti Lietuvą į sovietinės imperijos glėbį. 1991 metų sausio ir tolesni įvykiai Lietuvoje – sovietų agresija prieš nepriklausomą valstybę ir jos beginklius žmones.

Tomis sausio dienomis Lietuvos gyventojai pademonstravo išskirtinę valią, susitelkimą ir parodė pasauliui savo pasiryžimą ginti laisvę, ginti Tėvynę. Sovietų Sąjungos valdžia karine jėga slopino Lietuvos nepriklausomybę – 1991 m. sausio 11 d. užimami spaudos rūmai, sausio 13-osios naktį – Radijo ir televizijos komiteto pastatas, Televizijos bokštas. Tą naktį Lietuva neteko keturiolikos drąsių, daugiausia jaunų, žmonių, savo valstybės gynėjų: Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Juozo Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus. Vytautas Koncevičius nuo šautinių žaizdų mirė 1991 m. vasario 18 d. Beveik 700 žmonių buvo sužeisti.

Iki dantų ginkluotas priešas užgrobė ne tik Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, bet ir Krašto apsaugos departamento patalpas Vilniuje ir kituose miestuose, Medžiotojų ir žvejų draugijos, kitus svarbius pastatus. Parlamento rūmai buvo apginti. Tautos valia ginti savo laisvę pasirodė esanti stipresnė už tankus ir automatus. Lietuvos laisvė buvo saugoma ir ginama ne tik Vilniuje, bet ir visuose mūsų šalies miestuose, miesteliuose, rajonuose. Tauta, kaip moralinė galia, be armijos dalinių, be ginklų, be apmokymų, su daina lūpose, su trispalvėmis rankose, skanduodama žodžius Lietuva, Laisvė, Meilė gimtajai šaliai, buvo didžiausias ginklas agresijai atremti. Pasaulis išgirdo Tautos laisvės šauksmą, ir aktyvi tarptautinės bendruomenės reakcija neleido agresoriui įsisiautėti.

Parodoje ,,Mes buvome ten“ – gyva atmintis, kurią užfiksavo fotoaparatų blyksniai ir tų dienų žmonių liudijimai. Nuotraukose – MES, Lietuvos žmonės, ginantys ir saugantys Lietuvos Laisvę TEN, kur į ją kėsinosi Nepriklausomybės priešai. Į mus žvelgia daug šviesių beginklių drąsuolių veidų – jauni ir seni, budėję naktį ir dieną, statę barikadas, užtvaras, savanoriai Parlamento viduje, dirbantys Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Nuotraukose matome necenzūruotą bevardę žmonių kūrybą, atsirasdavusią spontaniškai, atsiliepiant į to meto aktualijas. Žmonės liudija tų dienų įvykius savo ranka nubraižytose schemose ir dokumentuose.

Paroda iš Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus.