Paroda Jūrų muziejuje apie iššūkį, kurį priėmė Švedija

Klaipėda

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

39702

Gegužės 31 d. 14 val. Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo Jūros saloje atidaroma paroda „Priimame iššūkį. Švedija ir darnaus vystymosi darbotvarkė, 2030“. Parodą pristato Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Dalyvauja Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist bei Švedijos garbės konsulė Vaida Vaičaitienė.

Jungtinės Tautos nustatė septyniolika susijusių darnaus pasaulinių vystymosi tikslų iki 2030 metų. Švedija, istoriškai įsipareigojusi bendradarbiauti ir spręsti pasaulines problemas, yra pasiryžusi padaryti viską, ką gali, kad pasaulis būtų socialiai, ekonomiškai ir ekologiškai darnus. Pasiekus šiuos tikslus išnyktų gilaus skurdo, nelygybės ir klimato kaitos grėsmė. Ši šalis siekia būti lydere, įgyvendindama darbotvarkę iki 2030 metų – ir šalies viduje, ir pasaulyje. Daugeliui Švedija jau yra viena iš lyderių lyčių lygybės ir tvarios aplinkos srityje.

Parodoje pristatomi pagrindiniai iššūkiai, kuriuos Švedija išsikėlė sau. Tai pirmiausia – bado pasaulyje sumažinimas. 34% Švedijos skiriamos viešosios paramos vystymuisi tenka tų šalių, kurioms reikia kovoti su alkiu, žemės ūkiui.

Kiti tikslai akcentuoja kokybišką išsilavinimą, švarų vandenį ir higieną, klimato kaitos poveikio sušvelninimą, deramą darbą ir ekonomikos augimą, nelygybės sumažinimą, atsakingas vartojimą ir gamybą, taiką, teisingumą, inovatyvios partnerystės programas, skurdo mažinimą, gerą sveikatą ir gerovę, lyčių lygybę, prieinamą ir švarią energiją, darnius miestus ir bendruomenės, gyvybė Žemėje.

Švedija, turinti ilgą pakrantę ir daugybę upių bei ežerų, į jūrų apsaugą žiūri rimtai. Vis tik dar liko nepasiektų tikslų, pavyzdžiui, apsaugoti 10% pakrantės ir jūrų teritorijų – šiuo metu saugoma tik 8,2 %.

Neišspręstos pavojingų medžiagų ir menkų žuvų atsargų problemos. Pasaulio vandenynai nėra atskiri, todėl 2017 metais Švedija, kartu su Fidžiu, inicijavo svarbią JT Vandenynų konferenciją. Švedija taip pat aktyviau dalyvauja kitose pasaulinėse vandenynų apsaugos programose.

Be ES žuvininkystės reglamento vykdomos kitos iniciatyvos, siekiant riboti žvejybą Švedijos valdomose teritorijose. Tokios priemonės gali veiksmingai padėti didinti žuvų atsargas, daryti teigiamą poveikį kitoms ekosistemų funkcijoms ir paslaugoms..

Reta šalis sunaudoja daugiau energijos vienam žmogui nei Švedija, bet, palyginti su kitomis šalimis, Švedijoje išmetama mažai anglies junginių. Iš atsinaujinančių šaltinių 54 % energijos gaunanti Švedija 2015 m. pagal šią dalį buvo pirma tarp ES valstybių. To negana, todėl planuojama, kad jau 2040 metais elektra bus gaminama naudojant vien atsinaujinančius energijos šaltinius, o energinis efektyvumas iki 2020 metų turi išaugti 20% nuo 2008 metų lygio.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt